Ir štai, po 19 savo gyvenimo ir iliuzijų metų aš sėdžiu autobuse pakeliui į Varšuvos oro uostą (juk iš ten lėktuvų bilietai į didingąjį kraštą žymiai pigesni!). 8 valandos nepatogioje autobuso kėdėje, 7 valandos laukimo oro uoste, kelių valandų skrydis į Amsterdamą ir galiausiai – 9 valandos nerimo, laukimo bei nežinios lėktuve, skrendančiame į Jungtines Amerikos Valstijas.
Tai buvo ilgiausios 9 valandos mano gyvenime, kurios vėliau tapo didžiausią nuotykį ir patirtį atnešusiomis valandomis.
Vos tik išlipus ir dar nė nespėjus pasiimti lagamino prieš akis pamatai begales patikrų postų ir pareigūnų. Nepiktai, tačiau be paliovos klausinėjančių, kokiu tikslu ir kuriam laikui čia atvykai.
„Dar truputėlį, dar valandą kitą. Ir pagaliau galėsiu įkvėpti Amerikos oro“, – nepaliaujamai galvoje sukasi tik ši mintis.
Pagaliau. Tu – tokia maža ir, rodos, nereikšminga, o Ji – tokia didinga, kitokia ir dar gražesnė nei manei. Tas neapsakomas jausmas, kuris neleidžia patikėti, kad tu iš tiesų jau čia, o tavo svajonė pildosi.
4 geriausi gyvenimo mėnesiai, 7 aplankytos valstijos bei Kanada. Gražiausios žmonių šypsenos, kurios tave sutinka net jiems tavęs visai nepažįstant. Šiluma ir gėris, sklindantis nuo gatvėje sutiktų praeivių, pardavėjų, padavėjų restoranuose, netgi nuo policijos pareigūnų, iš pirmo žvilgsnio, nepatikliai visus palydinčių akimis.
O visų svarbiausia – neįkainojama patirtis gavus progą čia dirbti, savarankiškas gyvenimas beprotiško dydžio šalyje, kitokios kultūros bei žmonių, kurie vėliau tapo draugais, pažinimas. Tai – gyvenimo nuotykis, kurio neįmanoma aprašyti ir kurį prisiminsiu tik su šypsena, o sutiktus žmones nešiosiu savo širdyje ir mintyse.
Amerika, įsimylėjau tave ir, tikiuosi, sugrįšiu dar šimtą kartų!
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
