Į kelionę moteris išsiruošė slapta nuo šeimos ir nepasigailėjo

Mano gyvenimo kelion – tai vienintelė kelionė į Graikiją, Rodo salą, mano dideliam džiaugsmui laimėta. Buvo burtų keliu traukiamas vienas laimingasis, kuris turėjo laimėti kelionę. Kai ištraukiau, dar iš karto nesupratau, kodėl po traukimo visi žiūri į mane. Tik paskui supratau, ką reiškia ant lapelio pavaizduota šypsena ir lėktuvas.

Prie pakrantės uolų.<br>Vilmos nuotr.
Prie pakrantės uolų.<br>Vilmos nuotr.
Su viešbučio barmene.<br>Vilmos nuotr.
Su viešbučio barmene.<br>Vilmos nuotr.
Rodo pakrantė.<br>Vilmos nuotr.
Rodo pakrantė.<br>Vilmos nuotr.
Rodo senamiestis.<br>Vilmos nuotr.
Rodo senamiestis.<br>Vilmos nuotr.
Chaki sala.<br>Vilmos nuotr.
Chaki sala.<br>Vilmos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Vilma

2016-06-27 17:40, atnaujinta 2017-05-20 11:55

Namiškiai nenorėjo, kad keliaučiau ir liepė parduoti tą kelionę. Bet aš jau buvau nusprendusi. Pagalvojau, jei nevyksiu šį kartą, nežinia, kada dar gali pasitaikyti proga.

Anksti ryte, kai visi dar miegojo, aš – už lagamino ir į Vilniaus oro uostą. Tik atsidūrusi jame paskambinau ir pranešiau namiškiams, kad skrendu.

Pirmas skrydis lėktuvu buvo įspūdingas. Nebijojau. Šalia sėdėjo latvių porelė – prieš tai juos prakalbinau rusų kalba, kurią ir moku. Ten nuvykusi stebėjausi gamtos grožiu, kaitria saule. Viešbutis buvo paprastesnis, bet aptarnaujantys žmonės ten mandagūs ir pasitiko šypsodamiesi. Ilgai galima pasakoti įspūdžius, tačiau įvardysiu pagrindinius.

Maniau, pusryčiai man priklausys tik viešbutyje, bet dar patį vakarą į mano kambario numerio paskambino kelionių agentūra ir pasakė, kad vakarienės esu kviečiama į kitą viešbutį. Supratau, kad mokėti nereikės, todėl kiekvieną vakarą eidavau į kitą viešbutį. Mokėdama tik kai kuriuos angliškus žodžius susikalbėdavau. Sutikau ten tik vieną lietuvių porą, kuri pakvietė į svečius išgerti vyno.

Apskritai buvau viena, bet neliūdėjau. Apvaikščiojau salą, vienos kavinukės savininkas užkalbino, pavaišino ir pakvietė dar užsukti. Klabėjo, jog Lietuvoje yra buvęs ir turi ten draugų. Kitas kioskelio pardavėjas norėjo suvilioti ir sakė po darbo aprodysiantis visą salą, bet aš nėjau ten daugiau ir nesusitikom, nes jau turėjau antrą pusę, kuri laukė manęs Lietuvoj.

Viešbučio, kuriame apsistojau, barmenė visada pakalbindavo. Jei norėdavau skanios arbatos ar kavos su pienu, leisdavo pačiai nueiti už baro ir pasiimti, ką noriu.

Nedaug turėjau pinigų, tai dar nuplaukiau su laivu į kitą salą – Chaki – kurioje su keliomis linksmomis moteriškėmis nuėjome į barą. Tos salos kitą pusę skalauja Viduržemio jūra. Smagu buvo pasimaudyti tokiame vandenyje, ten įspūdinga. Nors buvo 30 laipsnių karščio, bet jo ten nesijautė. Oras buvo karštai drėgnas, nes jūra skalauja krantus.

Mielai dar kartą ten nuvykčiau, tokie geri prisiminimai. Grįžusi namo pajutau, kaip man trūksta kelionės. Ten aš jaučiausi kitu žmogumi.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.