Nesureagavau tada, tiesiog buvau nusivylusi meile ir nieko nebenorėjau.
Praėjus dviems dienoms, gavau pasiūlymą iš draugo padirbėti Anglijoje, Lidstaune. Abejojau, bet mama žūtbūt mane vijo ten, kol galiausiai per savaitę susiruošiau ir išvažiavau į nepažįstamą šalį.
Prasėdėjau be darbo savaitę, nes lijo, bet susipažinau su šauniu „gangu“ ( bendradarbių kompanija). Kas vakarą lošdavome kortomis, sportuodavome jų įrengtoje sporto salėje, vaikščiodavome, šnekučiuodavomės...
Per mėnesį pamiršau visas nuoskaudas. Na, jos nedingo, dar ir dabar jaučiu, bet nesijaučiau taip beviltiškai.
Darbas buvo sunkus, dirbdavome 12 val. per parą, tverdavome tvoras, sodindavome kopūstus, kirsdavome juos ir cukinijas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Po 3 mėnesių darbo ne tik pamiršau savo nuoskaudas, bet netgi jam atleidau!..
Grįžusi į Lietuvą tęsiau savo studijas. Likimas lėmė, kad susipažinau su savo esamu vyru.
Todėl galiu daryti išvadą, kad kelionės, draugai ir darbas gydo žaizdas! Ačiū gyvenimui, kad taip susiklostė!
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.