Kai Mantas pasakė, kad nori mane vesti Kuboj, aš pakilau ir paprašiau pakartoti. Šios svajonės nebuvau su juo aptarusi. Visada norėjau susituokti Kuboje – nemėgstu tų didelių tradiciškų vestuvių, norėjau šventės sau.
Taigi pradėjom viską organizuoti, susiradom vietą, kur atliekamos ceremonijos. Nusprendėm, kas bus liudininkai. Pagal pirminį planą turėjome vykti keturiese, o galiausiai skridome devyniese. Mes patys gyvename Norvegijoje, draugai – iš Lietuvos. Išvykimo dieną negalėjau pati patikėti, kad tai vyksta.
Tiesa, kadangi oficialių piršlybų nebuvo, mano norą Mantas žinojo – norėjau to sužadėtuvių žiedelio. Jau ir viskas suplanuota buvo, jau ir suknelė, kurią pirkau internetu, buvo pristatyta. Ir savo 30-mečio proga jis man pasiūlė pabėgiot. Kai šilta, dažnai kartu išbėgam, net turim savo vietą prie gražios bažnyčios. Aš bėgiojimą tiesiog dievinu.
Tą dieną man nesisekė, jis mane aplenkė. Mačiau, jau laukia manęs prie finišo ir kažką laiko. O ten dėžė su naujais bėgimo bateliais – ant vieno užrašyta MARRY (liet. tekėk), o ant kito ME (liet. už manęs). Ir per vidurį žiedelis. Šiuo jo žingsniu tikrai viskas buvo vainikuota.
Ceremonija vyko be galo karštą dieną paplūdimyje ir, aišku, su visokiausiais kuriozais. Ir kirpėja neatėjo pas mane, ir suknelė atrodė per maža – sunku kvėpuoti buvo, ir gėlės vėlavo, ir notarė atėjo su džinsais. Kaip bebūtų, aš šypsojausi nuolat, šokinėt norėjau.
Nenorėjau paprastos ceremonijos, norėjau, kad pasakytumėm savas priesaikas. Per mergvakarį merginoms priesaiką pasakiau, išsiverkiau per ją, kartojau daug kartų, kad tik nepamirščiau. Žinau, Mantas ją pasirašė tą pačią dieną, ir ceremonijos metu daugiausiai liaupsių sulaukė jis už jautrumą :).
Buvo tikrai nepakartojama akimirka, grojo saksofonas. Beje dar fotosesiją turėjom – neilgą, valandos. Nesitikėjom nieko ypatingo, Kuboj viskas paprasta.
Papramogavom, kaip sakant. Dvi fotografės mus pyškino ir viskas joms stebuklingai pavyko iš pirmo karto, galvojom tikrai nebus nieko gero, bet... Pažiūrėkit nuotraukas, įamžinti tikrieji mes ir mūsų tos dienos nuotaika. Žodžiu, fantastika.
Tikrai nieko nedaryčiau kitaip, didelių pastangų nereikėjo, kai noro buvo daug daug. Man tiesiog buvo viskas tobula. Tikrai kad laimingiausia gyvenimo diena.
Linkiu visiems patirti tiek laimės ir meilės, kad norėtumėt skristi.
Šis rašinys ir nuotraukos dalyvauja konkurse „Mano vestuvių pasaka“. Konkurso nugalėtojams atiteks kelionė dviems į Kiprą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite konkursas-nugaletojai-medu-kopines-kipre.htm"="">konkursas-nugaletojai-medu-kopines-kipre.htm"" target="_blank">čia.
Balsuoti už Pauliną ir Mantą galite čia.
Jei svajojate apie saulėtas vestuves šiltuose kraštuose ar jaukią povestuvinę kelionę, bet nežinote ko griebtis, kreipkitės į kelionių agentūrą „Pasaulio kelionės„. Jau bevek dešimtmetį ši agentūra organizuoja jaukias šventes ir įsimintinas individualias keliones. „Pasaulio kelionės“ mielai pasidalins savo patirtimi ir taps jūsų šventės ar kelionės organizatoriumi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
