„Nusprendėme ir mes dalyvauti konkurse „Mano vestuvių pasaka“. Susituokėmė 2016 metų vasario 13 d. Šiauliuose.
Mūsų vestuvės buvo lietuviškos su visomis tradicijomis, išskyrus vieną detalę – mano suknelę. Vietoje baltos suknelės rinkausi mėlyną.
Mūsų vestuvių aprangą sugalvojome kartu su būsimu vyru, kadangi jam patinka mėlyna spalva. Tiesą pasakius, iš pradžių norėjau raudonos, nes ketinome tuoktis Valentino dieną. Bet metrikacijos biuras tą dieną nedirbo, todėl datą teko perkelti iš vasario 14 į vasario 13 d.
Net ir parduotuvėje kai norėjau matuotis raudoną suknelę, pardavėja nesutiko man jos duoti, nes, jos nuomone, ji man nebūtų tikusi, todėl matavausi mėlyną. Na, o po to prie jos viską derinau – taip gimė idėja ir nuometą pasisiūti.
Per vestuves visi sakė, kad atrodau kaip princesė. Tik būtų buvę smagiau, jei ir pasnigę būtų. Tai kaip toje pasakoje Gerdą, Kajų ir Sniego karalienę būtų buvę.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
O ką manot jūs? ;-)“
Domas:
„Vestuvių istorija papasakota ne visa. Mano žmonai buvo ne tik juokinga istorija su suknele, bet ir su ta vadinama santuoka.
Ji bebaigdama 12 klasę turėjo žmogų, kurį lyg ir mylėjo, ir, kaip ji man pasakojo, tuo metu, 2015 metais, paskutinio skambučio dieną, mokytoja pasakoja: sako, vaikai, iš jūsų porų likot tik viena. Ir pasakojo, jog gyvenime jai buvo taip, kad baigdama mokyklą turėjo antrą pusę, su ja staiga išsiskyrė, nors buvo prisiekinėjama amžina meilė, o po trijų mėnesių susituokė su kitu...
Mes panašiai susituokėme. Susipažinome 2015 spalio 17 dieną, na, o po mėnesio nusprendėme tuoktis. Bet taip išėjo, kad greitai metrikacijoje netuokė, reikėjo palaukti po duotos užklausos vedyboms. Na, tada pagalvojome, jog būtų ideali diena vasario 14-oji, bet, kaip ji, minėjo tą dieną metrikacijos biuras tiesiog nedirbo.
Na, o dabar apie tą mėlyną suknelę. Pagalvojome abu, kad vestuvės gan brangus malonumas, bet mes to norėjome kuo greičiau. Žmona nelabai norėjo baltos suknelės, kadangi tai jau nuobodu, ir toks jausmas, kad dauguma nuotakų bijo išsiskirti savo sumanumu.
Pagalvojome dar taip, kad kam pirkti prabangius kostiumus, sukneles, kai bus tiek dar gyvenime švenčių – krikštynos, gimtadieniai ir visa kita, galėsime puoštis visą gyvenimą, jei tik bus noro, o tuos pinigus, kurių turėjo likti, žadėjome išleisti kelionei, bet esame jauni, idėjų daug, na, ir tie pinigai kažkur išsibarstė.
Bet nieko baisaus, galbūt mūsų idėją palaikys kažkas ir pagalvos, kad nebūtinai reikia daryti taip, kaip visi: galima būti labai originaliam ir nebijoti išsiskirti – juk santuoka yra tarp dviejų žmonių, tai jų šventė, tai jie turi sau kurti nuotaiką ir dėl savęs, o ne kitiems žmonėms rengti spektaklį tokį, kokį jie įpratę matyti.“
Šis rašinys ir nuotraukos dalyvauja konkurse „Mano vestuvių pasaka“. Konkurso nugalėtojams atiteks kelionė dviems į Kiprą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Balsuoti už Odetą ir Domą galite čia.
Daugiau konkurse dalyvaujančių porų vestuvių nuotraukų ir pasakojimų rasite skilties „Bendraukime“ konkursų skyrelyje.
Jei svajojate apie saulėtas vestuves šiltuose kraštuose ar jaukią povestuvinę kelionę, bet nežinote ko griebtis, kreipkitės į kelionių agentūrą „Pasaulio kelionės„. Jau beveik dešimtmetį ši agentūra organizuoja jaukias šventes ir įsimintinas individualias keliones. „Pasaulio kelionės“ mielai pasidalins savo patirtimi ir taps jūsų šventės ar kelionės organizatoriumi.