Mano ir vyro pirmasis pasimatymas įvyko būtent Pajiešmenių parke, tad abipusiu susitarimu nusprendėme, jog ta vieta tobula mūsų šventei.
Pradėjome planuoti maždaug po Kalėdų, o vestuvės buvo numatytos birželio mėnesį. Ar sunku buvo organizuoti? Manau, kad ne. Svarbiausia – idėjos ir žmonės, kurie yra šalia tam, kad tau padėtų. Šiuo atveju mūsų liudininkė buvo žmogus, atsakingas už visą šventės scenarijų. Mūsų su vyru užduotis buvo pasirūpinti smulkmenomis bei vienas kito apranga.
Žinoma, teko susidurti ir su netikėtumais. Tikrai negalvojome, kad Lietuvoje taip sunku rasti mažų vokų, pasigaminti savo sukurtą antspaudą ir panašiai.
Kai organizuoji savo šventę, žinai, kad viską darai sau ir tai neturėtų būti kančia. Juk tai vienintelė tokia diena!
Taip pat labai rekomenduoju ir mūsų fotografą, kuris buvo ir mūsų vestuvių konsultantas. Pirmo susitikimo metu papasakojome jam savo vestuvių idėją ir jis drąsiai ją pakomentavo, turėjo puikių įžvalgų!
Jo manymu, per vestuves, kurios trunka 4 valandas, tikrai nedera palikti svečių, ir mes su tuo sutinkame! Būtent dėl to surengėme priešvestuvinę fotosesiją su vestuvine suknele, šukuosena bei makiažu. Tas jausmas nuostabus!
Kadangi suknelę siuvausi, tai nebuvo jokių problemų ją apsivilkti du kartus! O nuotraukos nuostabios, nes ta akimirka buvo tik mums – jokio streso, jokių pašalinių minčių, kurios blaškytų. Visiems rekomenduoju!
Svečių sąrašas buvo didelis. Nenorėjome rinktis, kas mūsų geresnis draugas ar kuri teta mums geresnė yra per Kalėdas, todėl nusprendėme, jog mūsų vestuvės bus lauke, kur visi ras sau vietos. Pakvietėme per 100 svečių – šeimos narius, draugus bei kolegas.
O liudininkus rinkomės labai atsakingai. Tai turėjo būti mums šeimos pavyzdys. Tai turėjo būti pora, kuri yra tvirta, turi savo vertybes, jaunatviška bei yra šeimos idealas. Tokią savo rate turėjome, tad reikėjo tik prikalbinti ir vualia! Mūsų vestuves palengvino tai, jog išsirinkome nuostabiausius liudininkus, kurie, tikrai nemeluosiu, padarė daugiausia.
Vestuvių ceremonija parke, po šimtamečiais medžiais, – ar kas gali būti tvirčiau? Tik tokia sąjunga mus įkvepia, todėl kitų alternatyvų net nesvarstėme. Trumpa ceremonija, nuostabaus skonio užkandžiai, pramogos lauke ir dailios dekoracijos, kurios viską pavertė tikrų tikriausia pasaka.
Ilgos ir varginančios ceremonijos, šokiai iki ryto ir „užstalės“ buvo viskas, nuo ko stengiamės pabėgti. Pavyko.
Po kelių valandų kartu su brangiausiais žmonėmis – šeima, draugais bei kolegomis – buvome palydėti į povestuvinę kelionę!
Tai buvo tokios vestuvės, apie kurias norisi pasakoti ir pasakoti, rodyti nuotraukas ir žavėtis prisiminus kiekvieną smulkmeną!
Šis rašinys ir nuotraukos dalyvauja konkurse „Mano vestuvių pasaka“. Konkurso nugalėtojams atiteks kelionė dviems į Kiprą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Balsuoti už Rūtą ir Tadą galite čia.
Daugiau konkurse dalyvaujančių porų vestuvių nuotraukų ir pasakojimų rasite skilties „Bendraukime“ konkursų skyrelyje.
Jei svajojate apie saulėtas vestuves šiltuose kraštuose ar jaukią povestuvinę kelionę, bet nežinote ko griebtis, kreipkitės į kelionių agentūrą „Pasaulio kelionės„. Jau beveik dešimtmetį ši agentūra organizuoja jaukias šventes ir įsimintinas individualias keliones. „Pasaulio kelionės“ mielai pasidalins savo patirtimi ir taps jūsų šventės ar kelionės organizatoriumi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
