Būtent ši sąlyga mane sukaustė... Juk žinojau, kad negaliu tylėti, bet ir nenorėjau būti bloga draugė...
Tuomet bandžiau išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl jos galvoja apie savižudybę. Atsakymas buvo trumpas ir aiškus: viskas nusibodo. Viskas – tai patyčios mokykloje, vienišumo jausmas, konfliktai su tėvais.
Stengiausi kuo daugiau iš jų išpešti... Nes žinojau, kad jos bijo nueiti pas socialinę pedagogę ar psichologą. Žinojau, kad galbūt esu vienintelis žmogus, kuriuo jos pasitiki, kuriam papasakos viską.
Taigi pasinaudojau šia galimybę. Ir taip per kiekvieną pamoką mes šnekėdavome apie jų problemas. Tiesiog šnekėdavome. Tuo kartu jos pasijusdavo lengviau.
Bet po kiek laiko mano draugės susitarė, kad kitą dieną į mokyklą atsineš peiliukus ir persipjaus venas. Ir vėl – tai žinojau aš vienintelė... Vėl nerimas, vėl nežinia..
Ir atėjo ta diena. Ilgoji pertrauka, ir jos kažkur išėjo... Prieš tai jos man rodė, kad tikrai turi peiliukus... Aš labai išsigandau, bijojau, nežinojau, ką daryti. Šiek tiek palaukiau su viltimi, kad jos grįš į klasę. kad jos tik juokauja.
Bet matydama, kad jos negrįžta, nuėjau pas socialinę pedagogę ir viską papasakojau. Ji iš karto susisiekė su jų tėvais ir pradėjo jų ieškoti.
Ačiū Dievui, ilgai ieškoti nereikėjo – jas rado gyvas bei sveikas.
Netrukus po to socialinė pedagogė liepė mano draugėms lankytis pas psichologus. Viena sutiko, kita ne! Laimei, ji visada pasikalba su manimi apie viską. Be to, pasiūliau jai, kad kai bus sunku, paskambintų į „Jaunimo liniją“. Sakiau jai – tie žmonės nepažįsta tavęs ir gali būti atvira su jais, papasakoti viską.
Įtikinau. Dabar ji savo adresų knygelėje turi „Jaunimo linijos“ numerį. Jau du kartus bandė paskambinti, ir tas pokalbis jai padėjo.
Žinoma, negalvokite, kad aš čia kažkokia stipruolė, ir neturiu sunkumų, problemų. Turiu! Tik, manau, yra svarbu išmokti tinkamai su jomis tvarkytis. Aš esu labai jautrus žmogus, tad labai dažnai susijaudinu, įsižeidžiu, verkiu, nervinuosi.
O kas man padeda? Turiu kelis būdus:
1) Dažnai ieškau žmogaus, su kuriuo galėčiau pasidalinti jausmais. Tai gali būti mama, tėtė, sesės, broliai, mokytojai, socialinė pedagogė, giminaičiai, psichologai.
2) Na, bet dažnai kažkas atsitinka, apie ką nenoriu, negaliu, gėdijuosi kalbėti su artimaisiais. Tuomet „Jaunimo linija“ – geriausias variantas. Kalbėdama Su „Jaunimo linijos“ savanoriu galiu papasakoti viską, kadangi aš to žmogaus nepažįstu, kitame ragelio gale galiu visiškai atvirai kalbėtis apie dalykus, apie kuriuos bijau kalbėti su tėvais ir pan.
3) Išlieti emocijas ant lapo. Jei vis tiek nedrąsu, net su „Jaunimo linijos“ savanoriu kalbėti. Tada labai gerai parašyti viską ant lapo. Kai parašau, paskaitau – situacija tampa lengvesnė, aiškesnė. Dažnai pasidaro lengviau suprasti, kas yra kas. Kai nelaikai visko savyje, gali pasijusti, tarsi nusimetusi sunkią naštą nuo pečių. Taip pat yra galimybė rašyti laiškus „Jaunimo linijai ir gauti atsakymą.“
4) Sportuoti. Kai pajaučiu, kad viskas tuoj sprogs, labai padeda bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu. Kai judu, atrodo, slopios mintys pavargsta ir palieka mane ramybėje.
Svarbiausia:
1) Niekad nelikti vienam su savo problemomis.
2) Ieškoti pagalbos (o būdų yra labai daug).
3) Nebijoti kalbėti apie tai, kaip jautiesi.
4) Atsiminti, gyvenimas – tai viskas, ką mes turime.
Gyvenimą sudaro daug įvairių dalykų – ir gerų, ir nelabai. Bet reikia žinoti, kad jei nusižudysi, atgal juk kelio neturėsi. Viskas pasibaigs. Turime išlikti ramūs ir visada pasirinkti gyvenimą. Todėl niekada nenukabinkim nosių.
Pamenu labai gerą anekdotą, čia jis labai tinka. „Niekada nesakyk „O Dieve, kaip blogai gyvenu“, nes jis atsakys „O tu dar nežinai, kas yra blogai.“ Visada sakyk „O Dieve, kaip gerai gyvenu“. Tada jis atsakys: „O tu dar nežinai, kas yra gerai.“
Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pasidalinti savo sunkumais, patirtimi. Ir tikiuosi, radote ką nors naudingo sau. Aš tikrai žinau, kad jūs visi, kurie skaitote šią istoriją, esate daug protingesni už mane. Ir rasite dar daugiau būdų, kaip padėti sau ir kitiems sunkiausiu metu. Aš tikiu jumis. Tikiuosi, kad kiekvieną dieną, kiekvieną sunkią akimirką jūs pasirinksite gyvenimą. Daug sėkmės, ištvermės ir stiprybės pasirenkant gyvenimą.
***
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
* Jeigu jus slegia niūrios mintys ir nedrįstate apie tai pasikalbėti, parašykite mums. Kartais apie savo jausmus ir širdį slegiančius nutikimus lengviau parašyti, nei papasakoti. Užrašius savo mintis, jos dažnai pasidaro aiškesnės. Rašymas padeda išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti situaciją naujai.
* O gal tamsiausia – jau jūsų praeityje? Pasidalykite, kas jums padėjo pamatyti šviesą tamsaus tunelio gale, suteikė vilties ir jėgų gyventi.
* Psichologai išskiria ir kitą jautrią grupę – nusižudžiusių žmonių artimuosius, kamuojamus skausmo ir nežinios. Galbūt jūs – vienas jų? Pasidalykite, kaip išgyvenote tokią artimo žmogaus netektį. Ką galite patarti kitiems to paties likimo žmonėms?
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
