Tėti, noriu prisipažinti, ko iki šiol nedrįsau pasakyti

Žiūriu į tuščią lapą ir galvoju, nuo ko pradėti rašinį apie Tėtį. Bandau prisiminti Tėčio pamokymus, pastabas, pagyrimus ir neįpareigojančius pasikalbėjimus prie kavos. Pamenu, kad nuo pat mažumės Tėtis man buvo autoritetas ir pavyzdys, visada stengdavausi į jį lygiuotis.

Dar nebuvo nei dienos, kad nepagalvočiau, kaip turėjo būti sunku auginti ir auklėti mane, kad eičiau teisingu gyvenimo keliu.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Dar nebuvo nei dienos, kad nepagalvočiau, kaip turėjo būti sunku auginti ir auklėti mane, kad eičiau teisingu gyvenimo keliu.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Būdamas mažas, dar visai vaikas, mėgdavau stebėti, kaip Tėtis taiso buitinę techniką, remontuoja automobilį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Būdamas mažas, dar visai vaikas, mėgdavau stebėti, kaip Tėtis taiso buitinę techniką, remontuoja automobilį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Daivaras

2015-06-01 10:39, atnaujinta 2017-11-25 10:13

Būdamas mažas, dar visai vaikas, mėgdavau stebėti, kaip Tėtis taiso buitinę techniką, remontuoja automobilį. Nepamenu tokio atvejo, kad būtų vežęs kažką taisyti meistrams į dirbtuves – viską pasidarydavo pats. Galbūt ši jo savybė mane visada žavėjo – užsispyrimas ir problemos sprendimo ieškojimas savo jėgomis. Visada laukdavau tos akimirkos, kai daiktas ar automobilis vėl ims veikti kaip visada.

Vaikystėje kaip Tėtis su sūnumi bendraudavom ne per daugiausiai. Geriausia draugė buvo ir daugiausiai paslapčių žinojo mano Mama. Tačiau viskas pradėjo keistis tuomet, kai išvykau studijuoti. Įžengęs į suaugusiųjų pasaulį, pradėjau rečiau matyti savo tėvelius, jų labiau pasiilgti.

Mano Tėtis yra santūrus, labai retai rodo tikrąsias savo emocijas, griežtas, tačiau labai teisingas. Dar nebuvo taip, kad kažkokioje situacijoje būtų neteisus, ypač pamokydamas, kai darau, padariau ar pasielgiau ne taip kaip reikėtų. Kaip ir visi paaugliai, galvodavau, kad aš viską geriausiai išmanau ir man nereikia jokių patarimų ar pamokymų. Bet ankščiau ar vėliau vis tiek ateidavo ta diena, kai tekdavo pripažinti, kad klydau, o mano Tėtis kaip visada buvo teisus.

Žinau, nebuvau pats geriausias sūnus, kažkaip vis prisišaukdavau vienokių ar kitokių bėdų. Tikriausiai jaunatviškas maksimalizmas imdavo viršų.

Dabar esu pats tėtis ir auginu du nuostabius sūnelius. Dar nebuvo nei dienos, kad nepagalvočiau, kaip turėjo būti sunku auginti ir auklėti mane, kad eičiau teisingu gyvenimo keliu. Dėl tų visų pamokymų, moralų, nemalonių pokalbių, esu be galo dėkingas savo Tėčiui. Tiek kantrybės ir ištvermės turi ne visi.

Dabar gyvename toli vienas nuo kito, retokai susitinkame, bet kai tai įvyksta, bent savaitgaliui, visada nors vieną dieną paskiriame garažui ir jame stovintiems automobiliams. Dar labai daug ko neišmokau, tad kai reikia kažką pasiremontuoti, visada klausiu savo Tėčio, ar teisingai viską darau, arba prašau padėti atlikti vieną ar kitą veiksmą.

Garažas – tai vieta, kur labai daug laiko praleidome drauge. Tai aplinka, kurioje liekam tik mes ir galime kalbėtis apie bet ką, kas mums abiem teikia didžiulį malonumą – automobilius ir įvairiausią techniką.

Esu įsitikinęs, kad tokias savybes, kaip užsispyrimas ir gebėjimas savarankiškai spręsti technines problemas, paveldėjau būtent iš jo. Turime labai daug bendrų pomėgių, daug bendrų pokalbių temų. Kartais atrodo, kad galėtume kalbėtis visą parą ir vis tiek nespėtume išsikalbėti.

Būna situacijų, kai Tėčio nėra šalia ar netoliese, o taip reikia jo pagalbos... Nors man jau per trisdešimt, iki šiol pirmiausiai skambinu jam paprašyti patarimo ar pasikonsultuoti vienokiu ar kitokiu klausimu. O kartais tiesiog šiaip paskambinu, paplepėti. Mama pradėjo juokauti, kad jai nebe taip dažnai skambinu kaip Tėčiui.

Labai didžiuojuosi turėdamas tokį nuostabų Tėtį! Jis man visada bus autoritetas, žmogus į kurį noriu lygiuotis ir būti savo vaikams tokiu pat tėčiu kaip jis.

Po velnių, nesuprantu kodėl, bet visą laiką rašant šį rašinį man spaudžia gerklę ir kaupiasi ašaros. Galbūt todėl, kad prisiminimai labai šilti, daug gražių akimirkų patirta drauge ir tikriausiai todėl, kad jam niekada nesu nieko panašaus pasakęs, nors norėjau ne kartą. Tačiau buvo nedrąsu...

Pabaigoje norėčiau padėkoti savo Tėčiui.

Ačiū Tau už kantrybę, patarimus, pokalbius, netikėtus skambučius ar SMS žinutes. Už tai, kad nukreipei mane tinkamu gyvenimo keliu, parodei, kad tėčiu ne gimstama, o tampama. Visada man būsi autoritetas ir pavyzdys. Stengsiuosi savo vaikams būti tokiu pačiu tėčiu, kokiu Tu esi man.

Nori Tėvo dienos proga pasveikinti savo tėtį portale lrytas.lt? Apie šią galimybę skaityk čia.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.