Jei kartais juokais pasakau, kad vyrai niekada nesupras moterų, o moterys niekada vyrų, tai tėčio ir dukros santykis šiuo klausimu yra visiškai kitoks – tiesiog jauti, kodėl tėtis elgiasi vienaip ar kitaip. Kartais jame matau save, o savyje įžvelgiu tėčio veiksmus. Ką jau kalbėti apie humoro jausmą! Jis identiškas. Gal dėl to moterys ir ieško savo antrosios pusės pagal humoro jausmą: kas prajuokins moterį, tas užkariaus ir jos širdį.
Kokia tėčio reikšmė vaikų gyvenime? Tiek daug kalbame apie mamas, jų reikšmę vaikams, tačiau taip dažnai „numuiliname“ pokalbius apie tėčius. Labai paprasta – tėčiai yra vyrai, vadinasi, pokalbis apie meilę ir jausmus visuomet bus problematiškas.
Bet ar iš tiesų tėčiai nieko nejaučia? Kai ratais vaikšto aplink susikrimtusią dukrą ir nežino, kaip jos paklausti, kas atsitiko? Kai naktį grįžus dukrai po vakarėlio, lyg netyčia, eina į virtuvę atsigerti (vidury nakties!)?
Nežinau, kokia tėčio reikšmė. Tik galiu pasakyti, kad tie vakarai, kai tėtis skaitydavo tas pačias pasakas kas vakarą, man būdavo geriausi. Tuomet gulėdavau užgniaužusi kvapą, kad tik jis ilgiau pabūtų šalia mano lovos.
Niekada nepamiršiu, kaip atidžiai stebėdavau ir lūpų kampučiais šypsodavausi, kai tėtis man pindavo kasas – tokio susikaupusio ir sutelkusio dėmesio niekada jo nemačiau!
Vakare laukdavau, kada pasiims iš darželio, nes mes turėjome savo žaidimus grįždami atgal: šokuodavome, šuoliuodavome, aš bandydavau savo mažais žingsneliais „pagauti“ jo didelius žingsnius, o kur dar tas žingsnių klaidinimas, kai „nepataikai į koją“.
O tie vakarai, kai krykštaudavome vakare prie puodelio pieno ir pilnomis burnomis batono su uogiene (ar gali būti skaniau?!), dar ir dabar sukelia šypseną. Sukelia šypseną kiekvieną kartą, kai geriu pieną.
Galiu pasakyti tik tiek: man gera, kad aš turiu tėtį. Žinau, jog rasiu užtarimą savo veiksmams ir darbams. Žinau, kad jis „išgirs“ mano nuogąstavimus, jei net nieko nepasakosiu. Žinau, kad bet kada atvažiuos, jei reikės pagalbos.
Man smagu, kad galiu savo vaikams jį rodyti kaip pavyzdį – štai toks turi būti tikras tėtis: mylintis savo moterį, savo vaikus, tvirtas, tačiau jautrus, juo galima visada pasikliauti. Na ir, žinoma, kartu pasijuokti iš širdies! Koks gi gyvenimas be tėčio šypsenos ir juoko!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
