Mano mintys pasisuka apie tėvą. Tėvą, kurio rankos neglostė mūsų galvų, sunkiausiu, paauglystės, metu nebuvo šalia, nepadrąsino, nepaguodė. O juk buvo ir patyčių ir skriaudų, įžeidinėjimų net iš artimiausių žmonių. Juk mes buvome nuodėmingos meilės vaisiai.
Negaliu tavęs smerkti, nes tavęs nesmerkia mano broliai – dar du „kiti“ tavo sūnūs, nesmerkia jų mama. Atvirkščiai, laiko dideliu tavo nuopelnu, nes iki pilnametystės kartais ateidavo „dėdė“ ir atnešdavo kažkiek pinigų.
Tuo tarpu tavo „tikri“ vaikai augo prabangoje, važinėjo gerais automobiliais ir, žinoma, įgijo išsilavinimą.
Ar tu žinai, kaip norėjo tavo „kitas“ sūnus tapti krepšininku? O ir duomenis turėjo. Deja, ir vėl problemos. Ir ne tik finansinės.
O ar tu pagalvojai, kaip sunku buvo tavo „kitų“ vaikų mamai juos užauginti, kad jie, gyvendami didmiestyje, netaptų nusikaltėliais, narkomanais ar alkoholikais?
Labai norėčiau tave, tėve, susitikti. Man įdomu, kas vyksta tavo sieloje minint Tėvo dieną? Ne, neturiu teisės nei tave įžeidinėti, nei teisti. Norėčiau tiesiog pamatyti savo anūkų „kitą“ senelį, pamatyti panašumus.
O tavo sūnus gan jaunas sukūrė šeimą, nes po trumpos draugystės pasibeldė gyvybė ir jis net nedvejojo, ką daryti. Tu nežinai, kokie sunkūs jam buvo pirmieji vedybiniai metai, kiek daug jis dirba, kad išlaikytų savo šeimą, kad galėtų už butą mokėti paskolą.
To neteko tavo „tikriems“ vaikams patirti, nes jie visada turėjo tave.
Turiu tau priekaištą vieną – be tėvo augusiam tavo sūnui, kad pats būtų geras savo vaikų tėvas, tenka įveikti nevisavertiškumo kompleksą, ryžto stoką, baimę netekti darbo. Bet jis su tuo susidoros.
Pamažu jis gauna tai, ko trūko vaikystėje: turi visą šeimą, pakeliauja, o po sunkaus darbo eina žaisti savo mėgstamos „kašės“. Savo tėvu jis vadina jam artimą, bet biologiškai svetimą žmogų – vyrą, kuris jam duoda tai, ko negavo iš tavęs.
Tik jam jau to nebereikia, nes jis pats jau yra dviejų sūnelių Tėvas. Ar tau nesinori pamatyti savo „kitų“ anūkų?
Jei dabar būtų rugpjūčio dangus ir pamatyčiau krintančią žvaigždę, tai mano noras – susitikti tave. Tam, kad papasakotum, kaip jautiesi dabar, kaip jauteisi visą gyvenimą.
Tavo sūnus tave priimtų nuoširdžiai, žinau. Teatleidžia tau ir tavo aistros aukai Aukščiausiasis – už vaikų ne pačią gražiausią vaikystę ir paauglystę.
Šis rašinys tapo konkurso „Mano tėtis – pats geriausias“ nugalėtoju. Už geriausią rašinį autoriui dovanojami „Bendraukime“ prizai.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
