Viešas prašymas sukėlė jausmus, kurie daug kam nepatiks

Neseniai pasirodė viešas prašymas materialiai padėti aktorių šeimai. Sujaudino, bet gal ne taip kaip norėtųsi besikreipiantiems pagalbos. Atsiprašau už tai. 

Aktorė Daiva Stubraitė kreipėsi į visuomenę pagalbos, kad galėtų įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų, kurių Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aktorė Daiva Stubraitė kreipėsi į visuomenę pagalbos, kad galėtų įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų, kurių Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kęstutis Grubliauskas

2015-10-19 22:55, atnaujinta 2017-10-09 01:51

Kartais per masinės informavimo priemones pasigirsta kokio žmogaus pagalbos šauksmas. Paaukokite pinigų. Aš ar mano artimas sunkiai serga. Reikia brangių vaistų, brangios operacijos. Jei nepadėsite, neteksime gero aktoriaus, protingo vaiko, nagingo meistro ar tiesiog paprasto mokesčių mokėtojo.

Būkime biedni, bet teisingi – to kitaip, kaip viešu išmaldos prašymu, nepavadinsi. Tūkstančiai Lietuvos žmonių serga ir miršta, nesulaukę finansinės pagalbos nei iš žmonių, nei iš valstybės, bet tik nedaugelis išdrįsta ar turi galimybę viešai paprašyti išmaldos. Ką daryti tiems, kurie nėra išskirtiniai, nėra nusipelnę ar žinomi?

Aišku, prašyti galima, net Šventam rašte parašyta, prašykite ir bus duota, bet paskutiniu metu tas viešas prašymas ir davimas nebeturi nieko bendro su tuo dvasingumu, kuris buvo įpintas į Apaštalų rašytus žodžius.

Neaukoju pavieniams prašytojams vien dėl to, kad duodamas vienam, nuskriausiu kitą, kuriam gal dar labiau reikia. Paaukoju viešų akcijų metu, nes turiu vilties, kad tie pinigai bus padalinti visiems, nepriklausomai nuo nuopelnų.

Anksčiau dar nupirkdavau maisto kokiai močiutei ar vaikams. Močiutės priimdavo, vaikai atsainiai mostelėję paprašydavo pinigų. Dabar gatvėje prašyti ir dalinti išmaldos neleidžia, nes tai daro gėdą valstybės įvaizdžiui, o per masines informavimo priemones ištiesti ranką dar galima, nes tai tikriausiai skatina viešą ir masinį gailestingumą.

O gal geriau pasinaudoti kita švento rašto mintimi – belskite ir bus atidaryta? Gaila, kad nenurodo, į kuriuos vartus belsti – į dangiškus ar valdžios. Tačiau Šventas raštas rašytas seniai ir jį rašę apaštalai tikriausiai, turėjo galvoje vienintelius, nors ir abstrakčius, dangiškus vartus.

Dabar juk viskas paprasčiau, nes šių dienų šventame rašte - Konstitucijoje aiškiai nurodyta, į kuriuos vartus reikia belsti, kas juos turi atidaryti, priimti ir padėti. Tai ne abstraktus šventas tėvelis su barzda, o konkreti valstybė su gausia armija vienas už kitą šventesnių tarnų. Kodėl ji nevykdo to, ką įsipareigojo?

Man labai gaila išdrįsusių paprašyti išmaldos viešai. Dar labiau gaila tų, kurie neišdrįsta ištiesti rankos, o labiausiai gaila tų, kurie, deklaravę rūpestį kiekvienu piliečiu, nurodę konkrečias duris, į kurias reikia belsti, tūno už jų pasislėpę ir negirdi ar nenori girdėti to beldimo. Ateis laikas, kai ir jų beldimo tauta neišgirs ir jie atsidurs šiapus durų kartu su prašančiais, o ne dalinančiais.

Ciniškas rašinys, ciniškos mintys, bet dar ciniškiau skamba tiesa. 

Gerbiamieji, valstybė negali padėti jums materialiai. Jei neturite pinigų ar turtingų draugų, suteikiame galimybę prašyti išmaldos, bet tik civilizuotai – per spaudą, televiziją, radiją, o ne gatvėje kaip lozoriai.

Jei pasiseks, duok Dieve, sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, jei ne – ką padarysi, ramios jums kelionės į Anapilį, o mes likusių gyvųjų labui ir saugumui nusipirksime naują tanką ir įrengsime papildomą stovyklą pasiklydusiems turistams.

Jau matau smerkiančius komentarus „pažiūrėsime, ką tu keiksi, kai tave patį prispaus bėda ir atmink, jei neištiesi rankos, tai ištiesi kojas“...

Atsakau: „Keiksiu tą, ką ir daugelis – likimą. Ir ranką ištiesiu, bet tam, kad pabelsčiau į Konstitucijos ir rinkiminių pažadų nurodytas duris. Jei jos neatsivers, paduosiu už jų sėdinčius į teismą, bet ne žemišką, o dangišką – po mirties.

P.S. Aktorei pasiūlyčiau suvaidinti trumpą mono spektaklį pagal novelę „Stiprybė“ (buvo viename literatūriniame žurnale) ir nebereikės prašyti išmaldos. Gaus pinigų arba pasidalins personažo likimu kiekvienam aktoriui šventoje vietoje- scenoje.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.