Manau, sprendimas išduoti automatus “Kalašnikov“ sveikintinas.
Tačiau nereikėjo ilgai laukti, kai įvyko du incidentai:
1. Šeštadienį (netyčia?) Vilniuje peršaunamas benamis. Kaip aiškina pareigūnai, patalpa buvo labai maža, tad šūvis paleistas netyčia – už kažko užsikabino ginklo nuleistukas. (Nors prieš tai, dar reikėjo ginklą užtaisyti, ir nuleisti saugiklį).
2. Ketvirtadienį pareigūnai palieka ginklą automobilyje, o jį pagrobia ir su ginklu pabėga sulaikytasis.
Tad kodėl reikalinga kariuomenė ir šauktiniai?
Pirmas dalykas, ko išmoko kariuomenėje, tai saugus elgesys su ginklu.
a) Ginklas su šoviniu lizde, ne kovinėje situacijoje, ir jei to nereikalauja pratybos, nenešiojamas;
b) visada saugiklis nustatytas į saugią padėtį, ir į tai dažnai atkreipiamas dėmesys – patikrinama saugiklio padėtis;
c) jei nesirengi šauti, nelaikai piršto ant nuleistuko.
Antras dalykas – niekada nepalikti ginklo:
a) Kad ir kur einama, ginklas visada nešamas su savimi;
b) perduodamas kitam asmeniui, nu bet tikrai ne sulaikytam narkomanui – geriau kolegai.
Jeigu policininkai būtų tarnavę kariuomenėje, jie šiuos dalykus žinotų geriau, negu savo mamos mergautinę pavardę ir tokių įvykių nebūtų.
Garantuoju, kad pareigūnai buvo supažindinti su visomis taisyklėmis, visomis saugumo instrukcijomis ir t.t. Bet tik kariuomenė, taip efektyviai išugdo refleksus, kai nebereikia galvoti, pagal kokias čia taisykles elgtis, o daroma taip, kaip reikia.
Kam prireiks paimti ginklą į rankas, nežinome, o kariuomenėje suteikia žinių ne tik apie ginklus, tad atlikti pareigą kariuomenėje praverstų mums visiems.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
