Kai kurie badavo
„Sveiki, nenoriu rašyti viešai, pasekmės būtų neprognozuojamos. Taip jau susiklostė, kad 2015 metais teko pagulėti vienoje ligoninėje, tuberkuliozės filiale. Ten praleidau 5 mėnesius. Nesu asociali, pašalpų negaunu, vaikai mokykloje maitinasi ne už valstybės pinigus.
Artimieji mane lankydavo kas antrą dieną, maisto atveždavo dideliais maximiniais maišais, be to, šalia yra parduotuvė ir kavinės.
5 mėnesiai – pakankamas laikotarpis, kad susipažintum ir išanalizuotum ligoninės meniu. Daugelis pacientų suvažiavę iš kitų miestų. Kaip žinia, žemesnio socialinio sluoksnio, o kartais ir paties žemiausio... Maitinantis vien tik ligoninės maistu, kai kurie badavo, prašydami maisto iš tų, kuriuo juos apsirūpindavo atvažiavę artimieji.
Surašiau skundą ligoninės vadovui, kurį pasirašė tuometiniai skyriaus pacientai. Toks buvo skundo tekstas: „Esame tuberkuliozės skyriaus pacientai. Daugumos iš mūsų gydymo laikotarpis ligoninėje yra 4-6 mėnesiai.
Tuberkuliozės gydymo procese labai svarbi pilnavertė mityba. Ligonio svorio augimas rodo teigiamą gijimo dinamiką. Mes manome, kad šiuo metu ligoninėje gaunamas maistas yra per menkavertis. Porcijos yra per mažos, kad pasisotintų suaugęs žmogus.
Kaip pavyzdį galime pateikti, kad vaikų darželiuose maistas yra sotesnis ir porcijos yra didesnės. Dažnai patiekalų skoninės sąvybės yra labai prastos. Mūsų vartoamas didelis kiekis vaistų sutrikdo normalų virškinimo procesą ir turi labai stipriai išreikštą pašalinį poveikį – dispepsiją.
Pupelių sriuba, troškinai su pupelėmis, žirnių šustinė šį poveikį dar labiau sustiprina. Pusryčiams gaunamo omleto gabalėlio neužtektų pamaitinti net 5 metų vaiko. Šaukštas bulvių košės kaip garnyras pietų patiekale tikrai nėra pakankamas. Vakarienės košės, skryliai ir kiti patiekalai, užpilti kepintais svogūnais, dažnam sukelia rėmenį, nekalbant apie tai, kad košių kruopos dažnai būna neišvirusios.
Pietums patiekiamas plovas – tikra ryžių košė su trupučiu daržovių ir pora gabalėlių mėsos. Net ir nebūnant profesionaliu virėju, akivaizdu, kad nesilaikoma gamybos technologijų, arba tiesiog nemokama gaminti. Vakarienei – keli gabalėliai silkės su svogūnais ar miniatiūrinė varškės apkepo porcija tik sužadina apetitą, tačiau tuo nepasisotinama.
Manome, kad per dažnai, beveik kiekvieną dieną, gauname miltinių patiekalų: makaronai pusryčiams, makaronai pietų garnyrui, leistinukų ar makaronų pieniška sriuba. Išgulėjus ligoninėje 3 mėnesius, tik vieną kartą pietums buvo patiekta naturali mėsa – keptos vištienos gabalėlis. Sriubos nesočios ir nemaistingos. Mūsų gaunamame racione šviežių daržovių kiekis yra akivaizdžiai per mažas, kad gautume reikalingą kiekį vitaminų.
Šviežio, švaraus geriamojo vandens ligoninėje nėra, nors mums rekomenduojama suvartoti apie 2 litrus. Sausainiai ir bandelės – prastos kokybės ir besibaigiančio galiojimo laiko. Praėjus porai palandų po pasimaitinimo ligoninės maistu vėl jaučiamas stiprus alkio jausmas.
Per ilgi laiko tarpai tarp pusryčių, pietų ir vakarienės. Įdomu, kuo naudinagas mūsų organizmui paiekalas „skryliai“ – miltai, vanduo ir kepinti svogūnai.
Esame susirūpine savo sveikata. Žinodami, jog tinkama mityba paspartina išgijimą nuo tuberkuliozės, prašome imtis atitinkamų priemonių ir užtikrinti, kad tuberkuliozės filialo pacientai gautų kokybišką ir pakankamą maisto kiekį, kad nesijaustų alkani, stiprėtų ir sveiktų.“
Kova pralaimėta?
Po šio skundo mus aplankė visa ligoninės ir skyriaus vadovybė bei dietistės. Vyko ilga iskusija „į vienus vartus“. Motyvuodami tuo, kad pacientai pinigus leistų ne rūkalams ir alkoholiui, o maistui. Tokių pacientų, beje, skyriuje buvo vienetai.
Ligoninės vadovas bandė aiškinti, kad jam, nubėgančiam po 3 kilometrus kas dieną, tokio kalorijų kiekio pilnai pakanka. Tuo metu aš nutylėjau, kad kasdien po mišką sulakstau po 5 kilometrus.
Reziumė. Priešpiečiams buvo pridėtas mažytis gabalėlis fermentinio sūrio arba jogurtas, ar obuolys. Pavakariams duodavo po 3 meduolius. Sunčiu jums visa tai ne tam, kad kažką pakeistumėte tame užmirštame pasaulio užkaboryje, o tiesiog, jog žinotumėte – buvo tokia kova, kuri, deja, buvo pralaimėta.
Savaitę, dvi ar tris pagulėjus įprastoje ligoninėje, nepajusi to, ką pamaitai „pagyvenęs“ joje 5 mėnesius. Maisto gamyba – mano hobis. Žinoma, nesitikėjau, kad patieks Turnedo Rossini kepsnį ar doradas, bet matyti, kaip žmonės prašo duonos – nebegalėjau“, – rašė moteris.
Perskaitei – pasidalink, nes jei tylėsime greitai išmaldos prašysime visi...
Šio autoriaus rašinius galite rasti jo feisbuko paskyroje.
***
Minėto ligoninės skyriaus vadovė teigė, kad dalis laiške pateiktų teiginių nepasitvirtino.
„Šis atvejis buvo aptartas su pacientais ir ligoninės administracija. Didžioji dalis teiginių tuo metu nepasitvirtino. Ligoninėje tiekiamas geriamas vanduo iš vandentiekio tiek pacientams, tiek ligoninės personalui, niekada skyriuose maitinimo meniu netrūksta duonos, jos perteklius, t.y., duonos riekės, buvo išmetamos per palatos langą“, – sakė vadovė.
Laišką pakomentavo ir autorės minėtos ligoninės maisto tarnybos vadovė.
„Tuo laikotarpiu minėtam filialui vadovavo kitas asmuo, dirbo kita dietistė, kita maisto tarnybos vadovė. Labai sunku komentuoti tai, kas buvo prieš trejus metus, tačiau ilgamečių darbuotojų teigimu tuo metu buvo sureaguota į gautą nusiskundimą ir padaryti tam tikri pakeitimai pacientų valgiaraštyje.
Po atliktų pakeitimų nuo 2016 metų nėra gautas nė vienas skundas dėl pacientų maitinimo, o netgi priešingai – gaunamos pacientų padėkos dėl gero maitinimo.
Paskutinį kartą ligoninės dietistai ir dietologė planinį pacientų valgiaraštį koregavo 2018 m. vasario mėnesį pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas, kurios įsigalios tik 2019 m. lapkričio 1 d. Tad ligonėje jau daugiau nei metus pacientai yra maitinami 5 kartus per dieną pagal tik dar įsigaliosiančias SAM rekomendacijas, patiekalai yra pilnaverčiai savo maistingumo prasme.
Užtikrinamas reikiamas baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų kiekis, sotieji gyvūninės kilmės riebalai pakeisti pilnaverčiais augalinės kilmės riebalais, pacientai kasdien po keletą kartų per dieną gauna reikiamą kiekį vaisių ir daržovių.
Labai džiaugiuosi mūsų tiekiamu maitinimu, nes gaunamos žaliavos yra tinkamos kokybės (sudarytos sutartys su patikimais tiekėjais), tad ir patiekalai pagaminami puikios kokybės. Net ir apklausiami pacientai visada dėkoja už gerą ir skanų maistą, pakankamą porcijų kiekį – dažnas teigia, jog net namie taip skaniai ir sočiai nepavalgo, kaip mūsų ligoninėje.
Galime užtikrinti, jog skiriame didžiulį dėmesį savo pacientams tiek sveikatos priežiūros, tiek mitybos klausimais, vadovaudamiesi visais kokybės reikalavimais“, – teigė ji.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
