Vargu, ar Veryga padės pačiai tautai suvokti, kad ne kažkas kitas turi sudaryti tinkamą meniu ar uždrausti gerti, o pati tauta turi suvokti savo vertybes ir tai, ko nori išmokyti savo vaikus.
Kam tie pietūs?
Pradedant nuo tų pačių gedulingų pietų, apie kuriuos kalbėjo kaunietis. Jis teigė, kad didėjant gyvenimo tempui tik gedulingų pietų metu galima pabendrauti su tolimais giminaičiais ar šiaip seniai nematytais žmonėmis. Bet ar tikrai galima tai laikyti pateisinančia priežastimi, kodėl tų gedulingų pietų išvis reikia?
Tikrai visi prisiminsite atvejų, kai gedulingi pietūs tapo giminės baliumi ir buvo pamiršta priežastis, kodėl visi susirinko. Gedulingų pietų idėja išties graži. Susėsti, prisiminti mirusįjį, padėkoti tolimiems giminaičiams, kad atvyko pagerbti mirusiojo. Bet ar tikrai taip būna?
Manau, pritarsite, kad pusė susirinkusiųjų tik dėl jų pietų ir atvyko. Pavalgyti, išgerti taurelę ir važiuoti tuos kelis kilometrus namo. Man įdomu, kiek sumažėtų dalyvaujančių gedulinguose pietuose, jeigu juose nebūtų alkoholio? Kiek žmonių tada nuspręstų, kad nėra alkani ir nenorėdami varginti gedinčios šeimos tiesiog vyktų namo? Ar patys tada eitumėte į gedulingus pietus?
Metas atnaujinti meniu
Anos nuomonės autoriui užkliuvo ir pats maistas per gedulingus pietus. Kaloringas, nesveikas, tikras lietuviškas maistas, kuris tiek metų buvo patiekiamas per giminės balius. Tik klausimas, kuo čia dėtas tas Veryga?
Žmogus nori diegti darželiuose ir mokyklose vaikams suvokimą apie sveiką maistą, bet kaip jam tai padaryti, jei patys suaugusieji apie tai visiškai negalvoja?
Šiuo atveju kauniečiui reikėtų kreiptis ne į Verygą, o į kavinės, kurioje vyko gedulingi pietūs, savininką. Čia jam reikėtų sakyti, kad meniu jau 30 metų senumo ir laikas bėga, žmonės nori valgyti bei gaminti sveikiau. Tai gal pats metas ne tik vaikus šviesti, bet ir suaugusius?
Gal metas pačioms kavinėms atnaujinti meniu, ieškoti sveikesnių alternatyvų? Visi mes norim būti liekni, sveiki, sportiški, bet kai kalba eina apie tai, kad vaikams šiuos dalykus reikia nuo mažens diegti, tada jau visi rėkia, kaip visa tai neskanu, nemiela ir brangu.
Vestuvėse nebūtinas alkoholis
Jei savo žodžiais priverčiau nors kiek pagalvoti ir vakarienei rinktis sveikesnį maistą, tai pakalbėkime apie dar vieną dalyką – alkoholį. Visai neseniai teko dalyvauti vestuvėse, kuriose alkoholio ant stalo nerastum nė su žiburiu ir gauti vyno taurę galėjai tik per vedėjo suteikiamas pertraukėles, paprašęs padavėjo.
Negana to, vakaro pradžioje vedėjas aiškiai pabrėžė, kad susirinkome tikrai neišgerti ir alkoholį linki naudoti saikingai. Tad net prie geriausių norų niekas iš svečių nenusigėrė. Ir tai išties sveikintina. Visiems buvo linksma ir smagu tikrai ne dėl išgerto alkoholio, o dėl pačios vakaro idėjos ir susirinkusių žmonių. Ir net ant vadinamo „alaus stalo“ šalia alkoholinio alaus galėjai rasti nealkoholinio, kuris daug mieliau buvo ragaujamas.
Tad galiu drąsiai sakyti, kad mums išties reikėtų neburbėti dėl priimtų įstatymus, o pagalvoti, kad gal vis tik idėja gera. Gal pasidžiaukim, kad vaikai išmoks – šalia mėsos ne visada turi būti tik bulvių košė? Gal ir patys pagalvosim, ir namuose gaminsim sveikiau? Gal labiau pasisakysim už švediškus stalus (labai tiktų ir gedulingiems pietums)? Gal labiau pasidžiaugsim, kad Lietuvoje pagaliau turim nealkoholinio alaus įvairovę?
Galiausiai, juk smagiau, kai atsisakęs išgerti nebegirdi „tau kažkas negerai?“, „žmona neleidžia gerti?“, „tu gal nėščia?“, o užsisakęs kavinėje salotų – „tai ką, vėl ant dietos?“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
