„Su šeima kiekvieną savaitgalį lankome įvairias lankytinas vietas. Spalio 15-ąją pasirinkome Šalčininkų rajoną. Važiuodami sekmadienio rytą pakeliui nutarėme aplankyti ir Senųjų Miežionių pilkapyną.
Važiuodami miško keliuku nieko keisto ar neįprasto nepastebėjome, kol pamatėme vyrus, stovinčius šalia džipų.
Sustojau, prie manęs priėjęs šautuvu ginkluotas vyras pasakė, kad kuo greičiau važiuotume iš čia – čia medžiojama.
Aš tiesiog buvau šoko ištikta – juk čia lankytina vieta, o vyksta šaudymai. Ar tai normalu?
O kas atsitiktų, jei mes (buvome su mažu vaiku) būtume palikę automobilį šalikelėje ir ėję miško takeliu? Spėju, kad būtume sumedžioti mes, o ne žvėrys! Prisiminus tą vaizdą net ir dabar išsigąstu.
Ar medžiotojai negalėjo užtverti kelio ar dar kažko imtis dėl saugumo – juk kelią į lankytiną vietą rodo speciali lentelė. Apie medžiokles nelabai išmanau, bet ar būtina tam pasirinkti sekmadienio rytą?
Keliones savaitgaliais planuosime ir toliau, tad būtų pravartu žinoti – gal ir kitose turistinėse vietose vyksta medžioklės? Nes man iki šiol baisu pagalvoti, kas galėjo atsitikti.“
Medžiotojai: nebūna šūvių į bet kokį judantį taikinį
Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas Kęstutis Markevičius paaiškino, kad spalio 15-ąją Lietuvoje prasidėjo medžioklės sezonas. Tačiau jis nustebo, kad medžiotojai išvarė lankytojus iš miško.
„Bent jau mes, Kauno medžiotojai, pastatome įspėjamuosius ženklus prie visų įvažiavimų į medžioklės teritoriją. Jeigu žmogus nepastebi šio ženklo ir priartėja, jis nėra išvaromas. Stengiamės ramiai paaiškinti, kas vyksta ir galbūt palūkėti pusvalandį ar valandą.
O jeigu atsitinka taip, kad į pačią medžioklės teritoriją pateko pašalinis žmogus, medžioklė yra stabdoma“, – teigė jis.
Kartu K.Markevičius patikino, kad nereikėtų nuogąstauti, jog bet koks praeivis gali tapti medžiotojo auka: „Medžiotojai šauna tik šimtu procentų įsitikinę tuo, kad šauna į žvėrį. Nebūna šūvių į bet kokį judantį taikinį neįsitikinus, kas tai“.
Ar galima rengti medžioklę šalia lankytinų objektų?
„Miškas juk taip pat yra lankytina vieta, ir mes džiaugiamės, kad žmonės jame lankosi. Medžioklės dažniausiai vyksta savaitgaliais, bet tai nėra tai, ko reikia bijoti. Medžioklės būreliai turi savo plotus, licencijas, limitus, laikosi atstumų nuo sodybų ir tikrai laikosi taisyklių“, – patikino K.Markevičius, kuris yra ne tik medžiotojas, bet ir miškininkas.
Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas teigė kaip tik pasigendantis medžioklės apsaugą garantuojančio reglamento. „Anksčiau medžioklės taisyklėse buvo punktas dėl trukdymo medžioklei, dabar jo neliko. Tai mums aktualu, mat Vakaruose, o taip pat ir Lietuvoje pastaruoju metu stiprėja judėjimas prieš medžioklę – žmonės buriasi ir bando sutrukdyti medžiotojams. O medžiotojai nežino, ką daryti tokiais atvejais, kai yra puolami“, – aiškino K.Markevičius.
Jis nerimauja dėl to, kad visuomenė pastaruoju metu yra nusiteikusi ir prieš miškininkus, ir prieš medžiotojus.
Pasak jo, medžioklė tikrai nėra sovietinis palikimas, kaip bandoma teigti – tai gerokai senesnė tradicija, padedanti reguliuoti gyvūnų miške skaičių.
„Miške turi būti tam tikras gyvūnų skaičius. Kai jų per daug – kenčia miškas arba ūkininkų pasėliai. Mes, medžiotojai, kaip tik padedame reguliuoti tą skaičių taip, kad išliktų sveikieji, stipriausieji. Dėl to, kad medžiojame, susilaukiame žaliųjų kritikos, o tuo metu ūkininkai skundžiasi, kad kenčia nuo gyvūnų. Tad medžiotojai šiuo metu yra atsidūrę tarp dviejų ugnių“, – apgailestavo K.Markevičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
