Mano išsirinkto naudoto kaina Lietuvoje prasideda nuo 50 000 eurų. Jau suremontuoto iki paskutinio varžtelio, su pilnu draudimu, padangomis ir t.t. iš JAV man kainavo šiek tiek virš 30 000.
Išsirinkau vos brauktu šonu, pažeistomis plastikinėmis detalėmis ir „suveikusiais“ saugos diržais. Įsigijau, parsigabenau, atėjo laikas muitams ir kitiems mokesčiams.
Maniau, muitą skaičiuos po prekės defektų akto. Bet ne, pasirodo, naujai priimti įstatymai deklaruoja pilną kainą, t.y. nesvarbu – naujas automobilis ar daužtas – skaičiuojama muito mokesčių suma ta pati.
Kai pasakė muito kainas – žagtelėjau pirmą kart. Virš 8 000 eurų. Čia prasideda įdomumai. Žagtelėjau antrą kart, kai sužinojau, jog buvo galima tą patį auto išsimuitint per Belgiją/Olandiją už 2700 eurų.
Užtruktų pora savaičių ilgiau. Nežinojau, nepasidomėjau, pats kaltas. Toliau – įdomiau.
Kadangi 8000 eurų yra kandi suma, pradėjau domėtis, ieškot, bet čia pat atsiranda muitinės tarpininko draugas/pažįstamas/kolega, kuris pats paskambina ir pasiūlo išmuitint auto už +/- 4000 eurų.
Be abejo, pinigai vaikšto grynais iš rankų į rankas. +/- 4000 ir +/- 8000 – pajuskit skirtumą, juolab, jei daryčiau kaip daro protingieji – būtų 2700 ir 8000.
Reziumė – Lietuva eilinį kartą netenka oficialių pajamų. Na, padarykit tą pačią tvarką, kaip Olandijoje (netikiu, jog neįmanoma) ar palikit senąją, kai yra „muito kainos minus kažkiek po prekės defektų akto“, žmonės dėl laiko taupymo sutiktų mokėti, kad ir šiek tiek brangiau nei toje pačioje Olandijoje.
Deja... Pažiūrėkit į automobilių iš JAV prekybos mastus ir kiekius, įsivaizduokit, kiek pinigų netenkama...
***
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atstovė ryšiams su žiniasklaida Lina Laurinaitytė-Grigienė akcentavo, kad naudotų auto transporto priemonių importui taikoma muito norma yra vienoda visose ES šalyse narėse (10 proc.). PVM – nustatomas kiekvienos šalies narės atskirai. Lietuvos Respublikoje – 21 proc.
„Importuojant automobilį muitai skaičiuojami nuo jo muitinės vertės, o PVM – nuo PVM apmokestinamosios vertės. Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta už automobilį, parduodamą eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Jeigu muitinė, vertindama asmens pateiktus dokumentus, susijusius su deklaruojama muitine verte, turi pagrįstų abejonių (pvz. nustatoma prieštaringa informacija) taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai.
Importuotojai, vengiantys muitų ir mokesčių, taikomų remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už parduotą eksportui į Sąjungos muitų teritoriją naudotą automobilį, vis dar randa valstybių narių, kuriose taikomi žemi arba netaikomi jokie tikrinimo standartai naudotų automobilių importo atvejais. Europos Komisija ėmėsi tam tikrų priemonių, kad ES muitų sąjungoje valstybės narės muitinį tikrinimą taikytų vienodai, jų įgyvendinimas turės poveikį vėlesniame laikotarpyje.
Pažymėtina, kad bet kuri muitinės deklaracija, įforminta bet kurioje valstybėje narėje, gali būti papildomai tikrinama ir po prekių išleidimo.
Iš pateiktos informacijos neįmanoma vienašališkai spręsti, apie kokius mokėjimus yra kalbama pranešime. Tuo atveju, jei jie susiję su korupcinio pobūdžio paslaugomis, pranešimo autoriaus pareiga yra pranešti apie tai muitinei Nemokamu pasitikėjimo (visą parą) tel. 8 800 555 44 arba kitais būdais.
Pranešime nurodyta informacija leidžia daryti prielaidą, kad ją pateikęs asmuo užsiima mokesčių vengimu ir pasitelkęs kitus asmenis siekia dirbtinai mažinti transporto priemonės muitinę vertę.
Minėta veika turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnyje nurodytų prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas nusižengimo požymių“, – perspėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atstovė ryšiams su žiniasklaida L. Laurinaitytė-Grigienė.
.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
