Jei prieš kokį 20 metų kas nors Vokietijoje būtų viešoje tupykloje pakabinęs tokią instrukciją tai, manau, be policijos nebūtų apsiėję, o gal visą „pasakų namelį“ butų nuvertę. Deja, laikas bėga, Europa keičiasi, vis dažniau tokios instrukcijos kabinamos Vokietijoje, o vokiečiai kabina instrukcijas ir eidami į tupyklą tikisi neįminti.
Skaudu ir keista, kad ne pasiklydę turistai prisitaiko, o vietiniai gyventojai turi taikytis prie jų.
Žinote, gerbiamieji, jei norite susidaryti pirmą įspūdį apie kokią nors įmonę, įstaigą visada pirma užeikite į tualetą.
Aišku, dabar gal jau nebėra medinių namelių su bendra skyle, bet tvarka šiuolaikiškame kamputyje daug ką pasako apie šeimininkus. Manau, tas vertinimo kriterijus, kalbant apie viešą vietą, tiktų ir šaliai/valstybei.
Kai pradėjome važinėti į Vokietiją, daugelį stebino tvarka viešuose tualetuose: gausa tualetinio popieriaus ir, svarbiausia, viskas veltui – vyniok, kiek nori.
Vienas kolega sakė – čia galima net permiegoti – švaru, šilta ir į namus popieriaus ant pagaliuko prisivynioti. Vyrai tupėdami juokaudavo – ko tupi be naudos, vyniok popierių ant rankos sau ir tiems, kas namie laukia. Gal dabar ir keista, bet prieš 20–30 buvo, kas vyniojo popierių, iš darbininkų dušų negrąžinamai „skolinosi“ šampūną, muilą.
Ką padarysi, buvome biedni ir Europos grožio nematę. Taigi, kokia graži, švari ir rami buvo tada Vokietija. Visiems visko užteko, deja, laikai keičiasi, ir belieka su baime laukti, kada tokios instrukcijos atsiras lietuviškuose ramybės ir pamąstymo kambarėliuose.
O gal jau yra? Man to dar neteko matyti.
Dar prie tupyklos temos – ir perspėjimą radau ant WC durų (priminimas tualete, raginantis žmones nuleisti vandenį po naudojimosi tualetu, - „Bendraukime“ past.). Ir čia Vokietijoje, prie Nurnbergo. Rimtas įspėjimas, ypač vertimas į rusų kalbą.
Man teko 4 dienas stovėti Turkijos pasienyje, muitinės teritorijoje. Ten musulmoniška aplinka ir viešas WC pagal jų tradicijas. Paprasta skylė, vietoje tualetinio popieriaus pristatyta butelių su vandeniu.
Aš nereikalavau auksinio puoduko, vietoje butelių naudojau savo atsineštą popierių. Prisitaikiau ir nedergiau. Žmonės atvykę svetur dirbti, juo labiau gyventi, turėtų prisitaikyti prie vietinių tradicijų, bent jau tokiose viešose vietose.