Įvairūs plaukmenys: su jais smagiau, bet kartais pavojingiau

Šiltuoju metų laiku pajūryje ar ežero pakrantėje poilsiaujantieji neretai brenda į vandenį atsigaivinti. Manantieji, jog moka plaukti dažnai pamiršta apie savo pačių ir aplinkinių saugumą, ne visi kreipia deramą dėmesį į įspėjamuosius ženklus ar patruliuojančių gelbėtojų patarimus. Deja, statistika liūdna – vien šiemet šiltojo sezono metu Lietuvoje nuskendo kone pusė šimto žmonių.

Daugiau nuotraukų (1)

nevartok.lt

Jul 17, 2012, 10:18 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 2:21 AM

Nevartok.lt domėjosi kiek naudingi ir saugūs yra pripučiami ratai, čiužiniai, ant rankų dedamos pripučiamos pagalvėlės.

Jūroje maudytis su plaukmenimis draudžiama

„Baltijos jūros pakrantė ir jos teritoriniai vandenys yra padidintos rizikos teritorija, kurioje galioja eilė teisės aktų, apibrėžiančių besiilsinčiųjų paplūdimyje teises ir pareigas.“ – nevartok.lt teigė klubo „Baltic Diver“ nardymo instruktorius, treneris ir gelbėtojas Ričardas Kuprius. „Vienas iš aktų – tai Lietuvos Respublikos maudyklų higienos normos, pagal kurias išleistos tiek Palangos, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, eksploatavimo bei saugaus elgesio vandenyje taisyklės. Šios taisyklės nustato, jog jūroje negalima naudoti jokių pripučiamų čiužinių, pagalvėlių, kamuolių ir kitų nesertifikuotų gelbėjimo bei pramogų priemonių.“ Tai reiškia, jog nusprendę pasiirstyti ant pripučiamo čiužinio ar bandantys išmokyti savo vaikus plaukti užmovę jiems ant rankų pripučiamas pagalvėles žmonės nusižengia taisyklėms.

„Atliekant gelbėjimo darbus jūroje naudojamos jūrinės gelbėjimo liemenės, gelbėjimo ratai, plūdurai ir kitos priemonės. Jos turi turėti atitinkamus saugumo atestavimo sertifikatus, yra atestuojamos kas dveji metai. Kadangi tai – profesionalios gelbėjimosi priemonės, jos yra pakankamai brangios ir plačioji masė poilsiautojų jomis nesinaudoja.“

Dėl neleistinų priemonių naudojimo – ne viena skaudi nelaimė

Tarp skendusiųjų jūroje yra ir tokių, kurie manė, jog pripučiami čiužiniai, liemenės ir plūdurai juos apsaugos. R. Kuprius prisiminė kelis nutikimus per pastaruosius keletą metų:

2007 m. vos 4 metukų berniukas šalia kranto gulėjo vandenyje ant pripučiamo čiužinio, tėvai tuo tarpu ilsėjosi šalia kranto. Niekas nepastebėjo kuriuo metu vaikas apsivertė ir atsidūrė po čiužiniu. Deja, berniuko atgaivinti nepavyko.

2009 m. ties Palangos jūros tiltu vėjas gilyn į jūrą ėmė nešti 6 metukų mergaitę, plūduriavusią ant pripučiamo čiužinio. Nelaimę pastebėjusi motina puolė įkandin vaiko, bet pristigo jėgų ir ėmė skęsti. Gelbėtojai vandens motociklu pargabeno mergaitę, kuri nenukentėjo, bet moterį ištraukė nuneštą net 400 m į jūrą. Krante šiai buvo suteikta pagalba, vėliau moteris perduota medikams tolimesniam gydymui.

2011 m. užsidėjęs pripučiamą ratą 7 m. berniukas nusiyrė per toli nuo kranto ir, pabandęs atsistoti, kojomis nebepasiekė dugno. Išsigandęs ėmė blaškytis, išslydo iš pripučiamo rato ir pradėjo skęsti. Netoliese buvęs poilsiautojas pamatė nelaimę ir pranešė gelbėtojams; tėvai nelaimės nepastebėjo.

Šiemet nuo kranto pūtęs vėjas nunešė į jūra pripučiamą penkiamečio berniuko kamuolį. Šis leidosi kamuolio sugauti, bet papuolė į duobę ir ėmė skęsti. Skęstantįjį laiku pastebėjo gelbėtojas ir laiku ištraukė į krantą. Tėvai ir šiuo atveju nepasigedo vaiko.

„Galima būtų vardinti dar daug panašių nelaimių.“ – karčia patirtimi dalinosi Ričardas Kuprius.

Neatsargius poilsiautojus pirma įspėja

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki, paprašytas pakomentuoti situaciją, teigė, jog dažnai tenka susidurti su neatsakingai į maudymąsi jūroje žiūrinčiais poilsiautojais. Pripučiami čiužiniai, ratai ir kiti plaukmenys padeda žmogui lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje, bet kartu pakiša ir koją. Pajūryje dažniausiai vyraujantis vėjas pučia nuo kranto į jūrą, tad nesunku būti nupūstam toliau nuo kranto, o norint saugiai parplaukti atgal savo paties jėgų gali ir nebeužtekti. Tai ypač aktualu kai pakrantėje žaidžia vaikai ar menkai plaukti mokantys žmonės. „Pripučiami plaukmenys bet kada gali prakiurti, iš jų nepastebimai gali išeiti oras.“ – sakė A. Siakki.

Dažniausiai nusižengusius poilsiautojus gelbėtojai pirma geranoriškai įspėja, papasakoja apie gręsiantį pavojų. Jei poilsiauja šeima su mažamečiais vaikais, primena nepaleisti iš akių savo atžalų, o dar geriau – leisti mažiesiems bristi į jūrą tik suaugusiems prižiūrint. „Jei tėvų nėra, reikalaujam, jog vaikai išliptų iš vandens. Taip pat išprašom besimaudančiuosius jei yra netinkamos oro sąlygos.“

Plaukiojimo ratai kūdikiams – tik plaukiojimui baseinuose ar vonioje

Prekyboje galima rasti plaukiojimo ratų, skirtų kūdikiams. Šeimoms, norinčioms savo mažylį nuo jaunų dienų pripratinti prie vandens ir išmokyti plaukti (arba priminti kaip jis „plaukiojo“ motinos įsčiose), reikėtų nepamiršti, kad kūdikio su šiais plaukmenimis jokiu būdu negalima plukdyti jūroje, ežere ar kitame atviro vandens telkinyje. Jie skirti išimtinai kūdikiui lavinti vonioje namuose arba baseine. Ūgtelėjusius vaikus mokinantys plaukti tėvai taip pat geriau patikėtų šį darbą plaukimo instruktoriams, nes net geriausių norų vedini tėvai, užmovę vaikui ant rankų pripučiamas pagalvėles ar kitus plaukmenis, negali visu šimtu procentų būti tikri, kad srovė nenuneš vaiko pavojingai toli nuo kranto.

Nevartok.lt

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.