Nors berniukams naktinis šlapinimasis (naktinė enurezė) dažniau pasireiškia nei mergaitėms, laikui bėgant situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Vyrai, ypač jauno amžiaus, šiuo klausimu lieka mažuma.
Su amžiumi šis sutrikimas paliečia vis daugiau vyrų, kartu didėja ir nepasitikėjimas savimi, nerimas, ar tai nepastebima aplinkoje esantiems žmonėms. Taip pat išryškėja psichologinės kilmės seksualinio potraukio ir malonumo mažėjimas.
Tad kodėl gi nepasidomėjus bėda prieš tai, kai ši galbūt pasibels į jūsų duris?
Kai kur literatūroje rasime išskirtas šlapimo nesulaikymo (nevalingas pasišlapinimas) ir šlapimo nelaikymo (nuolatinis šlapimo nelaikymas) sąvokas. Pabandykime jas sujungti, nes, kaip pajuokavo mano kolega, „kartą nevalingai pasišlapinęs, negali sustoti“. Sutrikimas progresuoja, jei laiku nesiimama tinkamų priemonių.
Remiantis mokslo duomenimis, apie 5 proc. vyrų iki 60 metų patiria šlapimo nelaikymą, nuo 60 metų šis sutrikimas lydi 16 proc. vyrų., o 42 proc. iš jų su šlapimo nelaikymo problema susiduria kiekvieną dieną (tai yra 2-3 kartus rečiau nei moterys, tačiau rodikliai tarp moterų ir vyrų suvienodėja peržengus 80-uosius metus).
Didžioji dalis vyrų ir moterų šlapimo nelaikymo priežasčių skiriasi dėl anatominių ypatybių, o pačios priežastys skirstomos į dar keletą grupių.
Pirmoji - neurologinės kilmės. Tai - nervinių impulsų sklidimo į šlapimo pūslę bei raukų raumenis sutrikimai. Stuburo ir nugaros smegenų, dubens trauma, pažeidimai operacijų metu, insultas, smegenų auglys, išsėtinė sklerozė bei cukrinis diabetas – šios būklės pažeidžia nervinius audinius ar nervines galūnėles, taip sutrikdant impulsų sklidimą į šlapimo sistemos organus bei jų veiklą.
Antroji priežastis - urologinės kilmės. Tai - jau šlapimo sistemos susirgimai. Prie priežasčių užtiksime ne tik dažnai minimą gerybinį prostatos išvešėjimą ar prostatos vėžį (spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę), bet ir prostatitą, cistitą, šlapimo pūslės bei takų navikus, susidariusius akmenis: būtent šios ligos gali slėptis po nekaltu reguliariu kelių lašų nutekėjimu.
Trečiajai grupei priklausytų nežinomos kilmės šlapimo pūslės bei raukų raumenų susilpnėjimas, antihistamininių be dekongestantinių vaistų vartojimas, o didesnės rizikos (dėl kraujagyslių bei nervinio audinio pažaidos) veiksniai: rūkymas, nuolatinis alkoholio vartojimas, nutukimas (KMI >25kg/m2).
„Būna akimirkų, kuomet sėdi namuose, dirbi prie kompiuterio ir staiga suvoki, jog jei ne dabar, paskui bus per vėlu. Įsispiri į šlepetes ir tiesiog skrieji tualeto link, o žmona nužvelgia tave taip, tarsi elgčiausi kaip ką tik uodegą nusvilęs. Tačiau ji nežino, kad iš paskutiniųjų bandau išsaugoti sausas kelnes“, - pasakojo 45 metų vyriškis, kreipęsis pas urologą dėl kartais staiga pasireiškiančio nenumaldomo noro šlapintis.
Būtent šis simptomas būdingas vienai iš šlapimo nelaikymo formai – dirgliajai šlapimo pūslei (neretai neurologinės kilmės). Taip pat reikia atkreipti į padažnėjusį šlapinimąsi (4-8 kartus dažniau nei įprasta), šlapinimąsi naktimis.
Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia šlapimo nutekėjimu kosint, čiaudėjant, keliant sunkius daiktus (esant silpniems tarpvietės, šlapimo pūslės, raukų raumenims).
Kita žinoma forma šlapimo nelaikymas dėl perpildytos pūslės – tai nuolatinis arba kartais pasitaikantis šlapimo tekėjimas dėl nervų pažeidimo ar šlapimo takų obstrukcijos. Šlapimas kaupiasi, didėja spaudimas pūslėje ir, galų gale, nevalingai nuteka prasiverždamas pro kliūtį. Laikui bėgant pūslės raumuo silpnėja, nes pertempiamas.
Esant fizinės ar psichinės ligos poveikiui negalėjimas nusišlapinti laiku (sunku laiku nueiti į tualetą, nesiorientuojama erdvėje) vadinamas funkciniu šlapimo nelaikymu.
Ir, galų gale, gali būti mišrus šlapimo nelaikymas, kuris susideda iš kelių anksčiau minėtų mechanizmų.
Kaip matote, ar jus vargintų lašėjimas po šlapinimosi, ar negalėjimas laiku bei skubus noras šlapintis – tai nėra norma nei jaunam, nei senam: „Dabar jau žinau, kad galima sustabdyti šio sutrikimo progresavimą, tačiau tada... dar, atrodo, 29 metų vyrui, rodos, nevalia net turėti nusiskundimų tokiame amžiuje...“.
Taigi įveikę mitus, žingsniuojame tiesiai prie problemos sprendimo būdų! Ir pirmas Jūsų žingsnis turėtų būti... gydytojo kabineto durų link!
„Visi žinome apie baltų chalatų baimę... Ypač, kai pradedi įsivaizduoti, kokius tyrimus ir pojūčius sukels tavo vizitas bei patikrinimas“, - dalinosi įspūdžiais vyriškis po apsilankymo pas urologą.
Esant šlapimo nelaikymo nusiskundimams atliekamas ne tik bendras kraujo, bendras šlapimo tyrimas, bet ir prostatos, šlapimo pūslės, inkstų įvertinimas ultragarsu. Jei yra indikacijos, galima elektroencefalograma, kurios metu ieškoma smegenų kaktos srities sutrikimų. Atliekami ir urodinaminiai tyrimai: tiriamas šlapimo pūslės gebėjimas kaupti šlapimą, stabiliai ir visiškai ištuštinti. Tikrinama, ar pūslė normaliai susitraukinėja, išmatuojamas šlapimo pūslės spaudimas, raukų stiprumas, ieškoma šlapimo takų obstrukcijos (kliūties nutekėti), kitų patologinių pakitimų, įvertinamas šlapimo nelaikymo sunkumas. Kurie iš šių tyrimų bus daromi, nusprendžia Jus priimantis gydytojas, o su detalesne informacija pacientas supažindinamas dar prieš atliekant.
Tik atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius sutrikimo priežastį, skiriamas gydymas. Pirmiausia, visais atvejais – rekomenduojamas keisti gyvenimo būdą, t.y. mesti svorį esant nutukimui), mažiau gerti kavos ir nerūkyti, atsisakyti gazuotų gėrimų, aštraus maisto (tai dirgina šlapimo pūslę).
Taip pat akcentuojamas tarpvietės raumenų stiprinimas bei šlapimo pūslės treniravimas, mat tarpvietės raumenys yra svarbiausia dubens raumenų grupė, padedanti kontroliuoti laikyseną, vidaus organų padėtį bei funkciją. Jų stiprinimas gerina organų veiklą, šlapimo sulaikymą ir net didina seksualinį pasitenkinimą. Juk ne vienas esame įsitikinę, kaip kaskart lengviau kilnoti svarmenis sporto klube reguliariai treniruojantis. Panaši situacija ir su mūsų vidaus organų raumenimis - jiems lengviau atlikti savo funkciją.
Taigi šių raumenų mankšta - ne tik gydymo, bet ir profilaktikos dalis. „Iš pradžių jautiesi keistai, vėliau tai tampa kasdieniu ir įprastu ritualu“, - prisipažino stipriosios lyties atstovas, kuris su šlapimo nelaikymo diagnoze gyvena jau penktus metus.
Mankštos metu stengiamasi sutraukti pilvo apačios bei dubens raumenis, o sustandinus pirmaisiais kartais palaikyti iki 8-10 sekundžių, vėliau trukmę didinti kas 10-15 sekundžių. Profilaktikai pratimus reikėtų atlikti 3–4, gydymo tikslu – apie 10 kartų per dieną. Galite tai daryti ne tik gulėdami ant grindų, bet ir stovėdami ar sėdėdami ant kėdės.
Be to, šlapintis reikėtų kas 2–3 valandas, nelaukiant momento, kai negali išturėti (esant įtampos šlapimo nelaikymui) bei nelėkti į tualetą staiga užsimanius, jei neseniai buvote tualete (taip esant dirgliajai šlapimo pūslei treniruojamas pūslės gebėjimas kaupti). Paties šlapinimosi metu galima stengtis sulaikyti tekėjimo srovę, ją sustabdžius vėl valingai šlapintis.
Visi čia išvardinti būdai veiksmingi bei lengvai atliekami (rekomenduojami ir moterims, kurios turi šlapimo nelaikymo sutrikimą), todėl lieka tik nepaleisti užsispyrimo ir kantrybės juos atliekant.
Trumpai apie kitus gydymo būdus, kurie, kaip ir daugelio ligų atvejais, skirstomi į medikamentinį ir chirurginį. Viskas priklauso nuo sutrikimo priežasties, pavyzdžiui, esant prostatitui, – vaistai nuo uždegimo, o prostatos vėžiui – taikomas chirurginis gydymas ar chemoterapija/spindulinė terapija. Esant dirgliajai šlapimo pūslei dažniausiai vartojami medikamentai, o įtampos ar mišriam šlapimo nelaikymui – gali būti taikomas ir chirurginis būdas. Visgi intervencija į žmogaus kūną paprastai lieka paskutinėje vietoje.
Šįkart mes susipažinome su vyrų šlapimo nelaikymo sutrikimu, kuris ne tik išgydomas, bet ir išvengiamas imantis tinkamų priemonių, tinkamu laiku. Galbūt ši tema nėra viena iš populiariųjų ir daugeliui sukels abejonių, ar apskritai reikalinga tokia informacija viešoje erdvėje. Vis dėlto, problema egzistuoja ir dalis vyrų nuo jos kenčia, o padėti savo žiniomis galime ne tik sau, bet ir artimui – reikia tik išdrįsti apie tai kalbėti.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.