Hipokratas sakė, kad tuo metu, kai kūnas miega, siela keliauja į bet kokią vietą, kur kūnas galėtų nukeliauti tik tada, kai jis nemiega. Kūnui miegant siela uždaryta jame lyg koks kalinys. Ji yra sukaustyta tradicinės logikos ir ribojama mąstymo realybės. Dar iki Froido antikos mąstytojai žinojo, kad kūnui ilsintis, iš bet kokių materialių ryšių išlaisvinta siela atsiduria tokioje būsenoje, kurioje gali bendrauti su antgamtiniu pasauliu. Sapne lyg kokiame veidrodyje atsispindi būsimi įvykiai, įgavę siurrealių vaizdų pavidalą.
Tie reginiai, kurie dažnai, atrodo, neturi jokio loginio ryšio arba racionalaus paaiškinimo, sapne įgauna pritrenkiamą logiką, yra tarytum sapno pagrindas. Nuo seniausių laikų oniromantijos (mantija - numatymas, o n i r o - per sapnus) mokslas tiems reiškiniams bando suteikti paaiškinimus. Šio žodyno aiškinimai, kuriuos mes iš dalies grindžiame senovės oniramantų tekstais, paremtais liaudies išmintimi, leidžia pateikti tokius pat naudingus patarimus, kaip ir patikimi psichologai ir psichoanalitikai. Kaip matyti, senovės mąstytojų aiškinimai (pavyzdžiui, Artemidoro) nelabai skiriasi nuo šiuolaikiškų Froido aiškinimų. Sapnas, pasak Artemidoro, pasako teisybę.
O pasak Froido, nėra objektyvios ateities, bet visada yra nenutrūkstama ir subjektyvi tikrovė. Be to, sapnas atskleidžia sugebėjimą suprasti nereikšmingus įspėjamuosius ženklus, kurių nemiegantis individas nesugeba suvokti. Anot Froido, sapnai taip pat atskleidžia tam tikrą „pranašavimo" galimybę. Ezoteriniu požiūriu sapno aiškinimas yra labiau kompleksinis ir neturi nieko bendra su mūsų praktine užduotimi.
Atsibudus, yra būtina išanalizuoti tai, kas buvo matyta sapne, kruopščiai sekant sapną iki tos vietos, kur jis nutrūko, ir užfiksuoti atmintyje matytus reginius ir daiktus (smulkmenos yra labai reikšmingos). Po to reikia išanalizuoti, ar sapnas yra realusis (ir todėl susijęs su kokia nors anksčiau išgyventa istorija), ar intuityvusis (ir kokiu nors būdu pranašaujantis arba spėjantis ateitį).
Yra paplitusi nuomonė, kad sapnai aiškinami priešingai jų tiesioginei reikšmei. Tai yra teisinga tik kai kuriais atvejais. Apskritai yra geriau pasikliauti analogijos dėsniu, kuris padėtų išaiškinti prasmių santykius. Daugelis aiškintojų mano, kad sapnuoti išsigimėlius ir pabaisas yra blogiausias pranašavimas, o sapnuoti tai, kas gražu ir malonu, yra geras pranašavimas.
Taip pat sapnuojamus gyvūnus daugelis yra linkę aiškinti remdamiesi jų elgesio charakteristikomis. Tokiu būdu sapnuoti daiktai arba konkretūs personažai yra aiškinami remiantis jų pačių logine arba analogine prasme. „Jūs tikite, kad universali alegorišku sapnų prasmė yra lengviau atpažįstama esant vienam paprastam aiškinimui. Tai yra didžiausia klaida. Norėdami susapnuoti malonų sapną, turite patirti priešingus įvykius nei tikitės".
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
