Lietuvos karpininkų ekipažas iš Vilniaus išvyko balandžio 21 d., apie 10 valandą ryto. Priekyje – ilga kelionė. Pro išsinuomoto autobusėlio langus pralėkė Varšuva, Bratislava, Budapeštas. Sostinės atidžiau apžiūrėtos bus kitą kartą. Dabar tikslas – karpis.
Ir štai. Po dvidešimties kelyje praleistų valandų - žalia žolė, pilnai išsiskleidusios medžių kepurės ir dvidešimties laipsnių šiluma. Bet svarbiausia... po kojomis – atviras vanduo! Kuriame plaukioja rekordinio dydžio karpiai, amūrai ir šamai!
Nuo šios vietos, pasakojimą iš įvykio vietos perima žūklės klubo „Gintarinis karpis“ prezidentas Valdas Paliulis. Pirmasis susigrūmęs su milžinišku, bosnišku, o gal hercegovinišku karpiu.
Po kelionės nemiegoję ir pavargę, nelabai turėjome ir sveikatos. Vakarienė, masalai į vandenį ir visi į lovas. Ilsėtis. Tačiau poilsio buvo nedaug. Kad ir meškeres užmečiau neišstudijavęs žūklės vietų, naktį ant visų trijų pagavau po karpį. Pirmas buvo tikrai įspūdingas, bet pritrūko jėgų jį iškelti ant kranto ir pasverti. Man jis pasirodė didelis. Labai didelis. Bet save raminau, kad tai tikrai ne mano rekordas, o po žiemos akis pamiršusi kaip atrodo daugiau kaip 20 kilogramų sveriantys karpiai. Paleidau nesvėręs. Kiti du pagauti buvo gerokai mažesni.
Ryte kėliausi sunkiai. Vis dėlto kelionė gerokai išvargino, pagauti 3 karpiai taip pat poilsio nepridavė, bet mintis, kad jau atostogos ir aš prie vandens su meškerėmis, greit pakėlė nuotaiką ir norą pradėti normalią žūklę.
Markeris pradeda savo darbą, bandau surasti kokį dugno perkritimą, ar kitą vietą, kur karpiai noriai lankytųsi. Gylis visur beveik be svyramų, apie 1,8 m. Pasilieku prie spėjimo būdu pasirinktų vakarykščių žūklės taškų, juk naktį jie „sudirbo“. Kažkodėl dieną sulaukiu tik kelių kibimų, nors šalia esantis Darius, kartas nuo karto sugauna daugiau, bet tik jis vienas, pas Šarūną irgi tyla.
Iki vakaro pagaunu pora įskaitinių (tai tokie apie 12-14 kg) karpiokų, dar kartelį pašeriu ir - į palapinę. Kaip ir tikėjausi, naktis be miego, 8 kibimai, iš kurių 6 realizuoti. Beveik visi karpiai susigundė GARS „Bela“ ir „KG1“ boiliais. Tačiau pagauti karpiai nublanko prieš lygiai 17 kilogramų svėrusį amūrą! Tai - asmeninis rekordas!
Antroji žūklės diena prasidėjo anksti. Devintą valandą ryto kaitinanti saulė palapinėje jau buvo užkūrusi pirtį. Teko keberiotis į bosniškų medžių pavėsį, o po rytinės kavos prasidėjo grumtynės su didžiausiu šioje sesijoje mano karpiu. 19,5 kilogramo svėręs gražuolis po netrumpos kovos sutiko nusifotografuoti ir paskui buvo saugiai paleistas atgal į Pelagicevo ežerą.
Kitos žvejybos dienos didesnių laimikių nepadovanojo. Toliau viskas vyko kaip ir kitomis dienomis, labiausiai siautėjo Darius, pataikęs kvapą ir po teisybei turėjęs geriausią iš mūsų apie 60 žuvų, kurių bendras svoris - apie 1 toną. Didžiausias lietuvių ekspedicijos sugautas karpis svėrė 20,35 kilogramo.
Dabar šiek tiek informacijos „ligoniams“. Telkinio plotas - 33 ha, vidutinis gylis - apie 2,5 m. Mažesnių nei 10 kg karpių ir amūrų nėra. Visi sektoriai privažiuojami, prižiūrimi, yra normalūs tualetai, dušai. Kai kuriuose sektoriuose, arčiau bazės, veikia nemokamas bevielis internetas. Šalia kavinė / baras su šaltais gėrimais ir užkandžiais. Iki prekybos centro - apie 15 km. Visa teritorija uždara, pašalinių žmonių nėra, dėl saugumo buvome ramūs. Gamta graži, tačiau jau pradedanti žaliuoti Lietuva gražesnė. Visiems gero žūklės sezono!
P.S. Nepamirškite, kad pagautas karpis be jokių išlygų turi grįžti atgal į savo vandenis. Gyvas ir sveikas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
