Vestuvių vedėjui tenka ieškoti ir pradingusių jaunikių

Kaip išsirinkti savo šventės vedėją ir žinoti, kad jis pateisins jūsų lūkesčius? Kiek pinigų pasiruošti? Ir kokių kuriozų pasitaiko vestuvėse? Apie visai tai - pokalbis su renginių vedėju Grantu Pažėra.

Daugiau nuotraukų (1)

Greta Kondrataitė

Jun 28, 2013, 11:58 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 3:17 AM

– Kiek metų jau vedate renginius, šventes, vestuves?

– Kai man buvo 21-eri, su žmona piršliavome vestuvėse, kur jaunieji buvo 27 metų. Pasirodo, tose vestuvėse buvome jauniausi. Čia ir prasidėjo mano „karjera“. Vieni, antri, treti prašė, o geri draugai atskuba į pagalbą. Tai buvo savęs realizavimas ne už pinigus. Laikai keičiasi, metai bėga, pastaruosius 2 metus tai darau už pinigus.

– Kokių būdo bruožų reikia norint vesti renginius?

– Esu iniciatyvus, besidomintis naujovėmis, įvairių veiklų ir pomėgių gerbėjas, mėgstantis išbandyti, rizikuoti, atrasti ir pažinti. Esu pakankamai žavinga ir charizmatiška asmenybė, taip mane apibūdina draugai ir pažįstami. Laisvalaikis praleistas važinėjant dviračiu, bendraujant su draugais, kelionėse su šeima pažįstant kitas kultūras ir kitus kraštus puoselėja manyje smalsumą ir skatina mokytis.

Aistra šokiams ir gera draugų kompanija įkvėpė organizuoti draugų, šeimų susitikimus, „piršliauti“, t.y. atsiskleidė mano renginių organizatoriaus, vedėjo vaidmuo.  Galima pajuokauti, kad tampu aktorius, režisierius ar scenaristas. Polinkį rizikuoti išbandau savo versle.

Visos šios veiklos bei nuolatinis mokymasis yra mano gyvenimo būdas.

– Kokiomis veiklomis užsiimate be renginių vedimo?

– Verslas yra mano aistra, rizika ir galimybė.  Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti įgyta praktika ir žiniomis vesdamas, seminarus, dėstydamas AVM mokykloje, mentoriaudamas KTU Ingenium.  Kadangi gimiau ir augau Kaune, myliu šį miestą, įsitraukiau į „Vieningo Kauno“ organizaciją, kurioje mes siekiam Kauną paversti vienu sėkmingiausių ir šviesiausių miestu Lietuvoje.  Kai žmonės susivienija bendram tikslui, pasiekiami puikūs rezultatai. Tai suvokdamas apjungiau Vičiūnų bendruomenę, kuri turi savo tradicijas bei jas puoselėja.

Nuolatinis mokymasis turi savitą žavesį. „Toastmaster“, konsultuojamojo ugdymo klubai leido išbandyti, atrasti, tobulinti save ir džiaugtis kartais mažesniais ar didesniais pasiekimais.  Improvizacijos pabudino manyje aktorių.

Niekada nemaniau, kad galiu toks būti.  Žinoma, kad tobulumui ribų nėra, bet tai smagi ir linksma veikla.

– Kokių keisčiausių pageidavimų renginiui, šventei ar vestuvėms esate sulaukęs?

– Pagal pavardes išrinkti komendantus. Esate renginio vedėjas, nepažįstate svečių, o dar kur ir kaip jie susėdę. Juk gali būti keturi kaimynai viens šalia kito, o visi turi būti paskirti. Buvo smagu. 

– Kokį linksmiausią įvykį prisimenate iš vestuvių?

– Jaunikis dingo valandai laiko tualete (aš jam liepiau pasislėpti, o jis pasirinko būtent šią erdvę). Kita situacija, kai visi svečiai ir jaunieji buvome užklupti netikėtos liūties. Ceremonija vyko gražiame nedideliame kupole. Užklupti liūties, sulindome visi į tą kupolą ir dalį žaidimų žaidėme susiglaudę.

– Kaip užsakovui reikia išsirinkti šventės vedėją?

– Jaunavedžiai turėtų su planuojamu vedėju susitikti 2-3 kartus 1-2 val. neformalioje aplinkoje.  Kodėl?  Tam, kad pajaustų ryšį.  Per pirmą kartą ne visada atrandi ryšį.  Antrą, trečią kartą susitikus tu žmogų geriau pažįsti, jauti komunikacinį ryšį, gali vienas kitą jau papildyti, atsiranda saugumo ir supratimo jausmas, kad kritinei situacijai organizatorius jaunavedžius supras.  O tai yra svarbiausia.

Renginių organizavimo kokybė, kiekis, vedėjo pasitikėjimas ir motyvacija atsiskleidžia bendravimo metu. Tada vidinis balsas ir duoda tiksliausią atsakymą.

– Kiek reikia turėti pinigų, jeigu nori nusisamdyti renginio vedėją?

– Renginio kaina priklauso nuo situacijos, vietos, žmonių kiekio, kokiomis kalbomis reikia vesti renginį ir atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus.  Yra tekę vesti renginius už 200 Lt, 1500 Lt, 3000 Lt. Tai priklauso nuo aplinkybių.

– Ar dirbate be poilsio dienų, 7 dienas per savaitę?

– Žinoma, ne.  Kada mokytis, tobulėti, rizikuoti, bandyti, pažinti, galų gale ir šeimą mylėti?  Viskas gyvenime turi pusiausvyrą. Ja ir vadovaujuosi: yra laikas darbui, yra ir poilsiui.

– Koks jūsų hobis?

– Techninių inovacijų atradimas, maksimalūs šiuolaikinio pasaulio pokyčiai – tai mano „naktiniai“ pasivaikščiojimai internetinėje erdvėje. Sportas: dviratis ir spydmintonas. Meilė sau per saviugdą ir meditaciją.

– Ar jus džiugina jūsų darbas ar norėtumėte kažką keisti?

– Kiekviena mano veikla man labai svarbi.  Kiekviena jų mane KITAIP pakrauna.  Kaip ir visiems žmonėms, vieną dieną pagalvoji, kad viską mesi, bet tada pamedituoji, pavažinėji dviračiu ir supranti, kad mėgsti tai, ką tu darai, nes kitaip to nebedarytum.  Taigi, TAIP. Man patinka tai, ką aš darau.

– Palinkėjimas skaitytojams.

– Meilė ir pagarba mus pakylėja, o savirealizacija užaugina sparnus. Taigi skaitytojams palinkėčiau išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir pomėgių, atrasti meilę sau vienumoje ir auginti sparnus.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.