Priėmusi kvietimą dalyvauti projekte „Lietuvos balsas“ I.Anankaitė-Kalašnikovienė vis klausinėja savęs, ar pasielgė teisingai, priimdama tokį ekstremalų iššūkį. Ji tikisi iš projekte įgyti naujos muzikinės patirties, naujų pažinčių ir gerai praleisti laiką.
„Tačiau negaliu gyventi be muzikos, tai yra mano gyvenimo dalis. Labiausiai jaudinuosi ne dėl to, kaip pasiseks pasirodyti, čia daugiau sėkmės reikalas, o dėl to kaip laikosi mano vaikelis“, – teigia Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė.
- Ar nebijote dalyvauti televizijos projekte būdama nėščia?
- Jaučiu manyje esančio vaikelio palaikymą. Jeigu taip nebūtų, vargu ar dalyvaučiau būdama paskutinį mėnesį nėščia. Nerimauju, nes niekada negali žinoti, kada jis sugalvos ateiti į šį pasaulį. Juk gimdymas gali prasidėti ir man būnant scenoje, filmavimo metu. Bet kokiu atveju priimu šį gyvenimo etapą kaip įvykį, kuris turi būti būtent dabar ir šią akimirką. Niekas nevyksta be priežasties.
- Kaip ryžotės tokiam žingsniui?
- Atlikėjui negalima likti nuošalyje. Turi nuolatos daryti kažką naujo, kad apie tave išgirstų, sužinotų ir ateitų į tavo koncertus. Sutinku, kad televizija yra labai stipri priemonė pasakyti apie save žiūrovams ir klausytojams.
O ir dalyvauti projekte, kuriame yra galimybė dainuoti su gyva grupe yra didelė laimė. Ne visada atlikėjas gali sau leisti koncertuoti su profesionaliai grojančiais muzikantais. Labai tai vertinu ir džiaugiuos galėdama būti projekte „Lietuvos balsas“.
- Kuo svajojote būti vaikystėje?
- Visuomet žavėjo medicina. Žinau, tai gerokai atitolus specialybė nuo muzikos, nors esu tikra, jeigu mano kelyje nebūtų dainavimo - dabar būčiau medicinos pasaulyje. Iki šiol su baltu pavydu žvelgiu į medikus, vaikščiojančius su baltais chalatais ligoninių koridoriuose. Labai vertinu medicinos svarbą, medikų susikaupimą ir atsidavimą savo profesijai.
- Ką galėtumėt paaukoti dėl savo karjeros?
- Įprasta sakyti, kad dėl karjeros paaukočiau šeimą, atsisakyčiau kažko kas yra labai svarbu mano gyvenime, tačiau aš neskubu daryti jokių išvadų, kol neteko susidurti su tokia situacija.
Kartais mes nusprendžiame greičiau, negu kažkas įvyksta. Čia labai tinka pasakymas: neperšokęs griovio, nesakyk op. Vadovaujuosi šia išmintim, nes ne kartą teko pasimokyti. Visada sunku pasirinkti, todėl geriausia yra ieškoti kompromisų.
- Koks muzikos stilius tau labiau patinka labiau: opera ar popmuzika?
- Baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, operinį dainavimą, tai - mano specialybė, kurią pasirinkau, tačiau širdis vis vien labiau linksta prie lengvesnės muzikos. Dievinu miuziklus, roko operas, ritmenbliuzo ir soul muzikos stilius.
- Tobuliausias Jūsų rytas?
- Kai pramerki akis ir supranti, kad niekur nereikia skubėti. Tobulas vaizdas - jūra. Tobula draugija - šeima. Tobulas aromatas - kava.
- Geriausias būdas pailsėti?
- Kai norisi tikrojo poilsio, tuomet surengiu išvyką atokiau nuo kasdien supančios aplinkos. Ten, kur yra jūra. Ji labiausia ramina.
- Ar turite kokį talismaną?
- Kol kas neturiu tokio, kuris lydėtų kartu į konkursus ar koncertus. Manau jis atsiras su laiku. Nesistengiu sau dirbtinai įpiršti kažkokio, kuris būtų tarsi sėkmės ženklas.
- Kas Jums yra laimė?
- Laimė yra viska,s ką susikuri ir turi šiandien. Džiaugsmas kiekvieną dieną. Ji atneša vis kažką naujo. Laimė susideda iš daugybės mažų dalykėlių, kuriuos svarbiausia vertinti.
- O kas - prabanga?
- Žodis „prabanga“, man asocijuojasi su žodžiu „tuštybė“. Labai svarbu neapsigauti pačiam. Juk vienam prabanga yra važiuoti, o ne eiti pėsčiomis. O kažkam tai savaime suprantama, nusijuoktų, sakytų – kokia gi čia prabanga.
Yra žmonių, kurie prabanga laiko galimybę leisti sau neturėti mobiliojo telefono. Bet tai, ką žmogus konkrečiame gyvenimo etape laiko prabanga, dažniausiai yra tai, ko jam labiausiai trūksta. Jeigu tai yra brangūs blizgučiai (gal dar įsigyti ne visai pagal galimybes) – veikiausiai už to slepiasi meilės alkis ar nepilnavertiškumo kompleksas.
Man šiame gyvenimo etape prabanga turbūt yra atostogos
- Negalėtumėt gyventi be?
- Šeimos ir muzikos.
- Kas, Jūsų nuomone, yra svarbiausia santykiuose?
- Pagarba ir pasitikėjimas. Tai du dalykai kuriais vadovaujuosi. Svarbu, kad du žmonės matytų tą patį tikslą ir eitų vienu keliu, kuris veda ta pačia kryptimi. Juk jei jau einam kartu, tai kitos krypties tiesiog nėra.
- Koks yra laimingos šeimos receptas?
- Laiminga šeima yra tokia, kurioje yra meilė. Daug ko išradinėti čia nereikia.
- Kaip manote, ar priešingybės traukia?
- Traukia, tačiau, mano manymu, tik trumpą laiką.
- Ar įmanomi santykiai per atstumą?
- Manau, kad atstumas santykiams sėkmės tikrai neprideda. Neturėjau tokių santykių, todėl negaliu įvertinti šio teiginio. Manau, visi sutinka, kad meilei reikia dviejų žmonių, kurie gali vienas kitu džiaugtis būdami šalia.
- Ar tikrai visi vyrai kiaulės?
- Kiekviena mergina turi savo nuomonę. Mūsų kiekvieno gyvenimas yra skirtingas ir susiklosto savaip. Aš nemanau, kad visi vyrai yra kiaulės. Niekada taip negalvojau. Manau, tai - labiau nuvalkiota frazė nei tiesa.
- Jūsų palinkėjimas skaitytojams.
- Tikėkite savimi, savo jėgomis ir svajonėmis. Pasaulis yra gražus-svarbiausia įžvelgti tą grožį ir mokėti juo pasidžiaugti. Viskas yra taip trapu, todėl vertinkime ką turime šiandien ir dabar.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
