Sumanūs lietuviai parodė, kaip akimirksniu surasti pavogtus daiktus

Vargu ar Kęstutį Petkevičių kas nors pavadintų interneto žvaigžde. Šis kaunietis, skirtingai nei, pavyzdžiui, Monika Šalčiūtė, Paulius Ambrazevičius ar Mantas Katleris, neturi tūkstančių „Facebook“ draugų ir dešimteriopai tiek sekėjų. Tačiau jo sukurtas vaizdo klipas tapo, kaip dabar įprasta sakyti, interneto sensacija.

K.Petkevičius pavogtą motociklą surado sukūręs jausmingą klipą, kuris plačiai paplito socialiniuose tinkluose.
K.Petkevičius pavogtą motociklą surado sukūręs jausmingą klipą, kuris plačiai paplito socialiniuose tinkluose.
Daugiau nuotraukų (1)

Gabrielė Burbienė

Oct 11, 2013, 1:35 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:27 AM

Kai vagys nugvelbė mylimą vaikino motociklą, Kęstutis sukūrė jausmingą beveik 6 minučių trukmės filmuką ir paprašė visuomenės pagalbos. Dešimtys tūkstančių peržiūrų „Youtube“, šimtai pasidalijimų „Facebook“ – nepraėjo nė para, ir Kęstutis sulaukė žinios – jo motociklas „Yamaha FJ 1100“ surastas viename Kauno kiemų.

Kęstučio istorija – tik vienas iš kelių pastarojo meto sėkmės pavyzdžių, kaip naujosios technologijos ir socialiniai tinklai padeda surasti pavogtą ar pamestą daiktą.

Ko reikia, kad ištikus nelaimei pasisektų ir jums?

Parduotuvė paprašė savo klientų pagalbos

Lrytas.lt jau yra aprašęs ne vieną atvejį, kaip asmeninių daiktų netekę asmenys jų ieško ne per policiją, o per socialinius tinklus – „Youtube“ ir „Facebook“.

Antai rugsėjį „Facebook“ plačiai pasklido dviejų antikvarinių fotoaparatų vagystės iš parduotuvės „Danija“ Vilniaus Gedimino prospekte nuotraukos. Parduotuvė savo puslapyje „Facebook“ pasidalijo praeivio atsitiktinai padaryta nuotrauka, kurioje matomas Gedimino prospektu einantis jaunas vaikinas su antikvariniu fotoaparatu rankoje.

Nors pirmiausia su žinia apie vagystę ir ją paliudijančia nuotrauka parduotuvė kreipėsi į policiją, pagalbos paprašė ir savo gerbėjų socialiniame tinkle „Facebook“. Kartu parduotuvė pažadėjo kelių šimtų litų premiją tam, kuris suteiks svarios informacijos apie nuotraukoje pavaizduotą asmenį.

Per kelias dienas „Danija“ sulaukė kelių dešimčių laiškų, kuriuose buvo įvardytas nuotraukoje matomas vaikinas ir kur jo ieškoti.

Nors policija jau turėjo informacijos apie nuotraukoje užfiksuotą vaikiną (jis jau anksčiau buvo įkliuvęs dėl daugybės kitų nusikaltimų), batų parduotuvė už vertingą informaciją atsilygino dviem savo „Facebook“ draugams.

Perparduotą telefoną aptiko greit, bet jo neatgavo

O štai vilniečiui Vyteniui Škarnuliui vasarą paryčiais taksi pamestą mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S3“ surasti padėjo duomenų debesijos programėlė „Dropbox“. Iš jos į vaikino kompiuterį ryte ėmė plaukti naujųjų telefono savininkų padarytos nuotraukos.

Iš pradžių, kaip atrodė V.Škarnuliui, į kompiuterį ėmė plaukti telefoną suradusių asmenų daromos nuotraukos, o vėliau – jau jį perpirkusios porelės fotografijos.

Šiomis nuotraukomis pasidalijęs socialiniame tinkle „Facebook“, V. Škarnulis vos per 20 minučių sužinojo jo telefonu besinaudojančios poros adresą.

Vis dėlto anksti pasidžiaugusiam sėkme V.Škarnuliui teko šiek tiek nusivilti. Nors policija į apklausą išsikvietė telefonu darytose nuotraukose matomus žmones, šie išsisuko pareiškę, kad telefonas jau parduotas į Baltarusiją. „Nors telefoną pamečiau taksi, nuotraukose matomi žmonės aiškino, kad jį įsigijo Gariūnuose, paskui pardavė Baltarusijoje. Tuomet ir baigėsi visos galimybės jį susigrąžinti. Aišku, galėjau tęsti šį reikalą, inicijuoti ikiteisminį tyrimą, bet pamaniau, kad turiu ir geresnių užsiėmimų“, – lrytas.lt šiomis dienomis sakė V.Škarnulis.

Be to, internete plačiai pasklidus naujųjų telefono savininkų nuotraukoms, šie ėmė grasinti teismais už jų privatumo pažeidimą. Mat Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad žmogaus nuotrauka ar jos dalis gali būti atgaminami ir demonstruojami tik jo sutikimu. Tiesa, kodekse taip pat numatomos ir išimtys, kada tokias nuotraukas vis dėlto galima viešinti be asmens sutikimo. Ar vagystė – pakankamas pagrindas taikyti tokią išimtį, būtų galėjęs nuspręsti tik teismas.

„Konsultavausi su teisininkais ir žinojau, kad tie asmenys būtų pralošę bet kokią iškeltą bylą, matyt, ir patys tai suprato“, – dabar tikina V.Škarnulis.

Vis dėlto kitiems į panašią situaciją patekusiems žmonėms Vytenis pataria būti atsargiems su formuluotėmis. „Aš savo viešame kreipimesi, kurį platinau per „Facebook“, naujųjų telefono savininkų nevadinau vagimis, tik siekiau juos surasti ir kreiptis į policiją“, – aiškino jaunuolis.

Be to, V.Škarnulis primena, kad ieškant dingusio ir pavogto daikto galima išnaudoti ne tik „Dropbox“. „Samsung“ telefoną, jo IMEI kodą, galima registruoti šios kompanijos sistemoje, o vėliau, dingus telefonui, kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių ir policiją.

Vagis pamiršo atsijungti nuo „Facebook“

Komunikacijos socialiniuose tinkluose žinovas Arijus Žakas primena, kad susekti vagį kartais padeda ir šio neapdairumas naudojantis „Facebook“. „Ne taip seniai Amerikoje buvo pagautas vagis, kuris apiplėšė namus ir išėjo, tačiau vagystės metu sugebėjo prisijungti kompiuteryje prie savo „Facebook“ ir pamiršo atsijungti“, – sako A.Žakas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu gana populiarios vietos sekimo programėlės (pavyzdžiui, „Find my iPhone“, „Prey“), kurias galima parsiųsti į savo telefoną. Vagystės atveju jos suteikia savininkui informacijos, kurioje vietoje daiktas yra. Taip pat esama programų, kurios leidžia nuotoliniu būdu sunaikinti visą telefone esančią informaciją.

„Trumpai tariant, galimybių saugotis yra. Lygiai taip pat, kaip ir galimybių surasti niekdarius. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias patarimas – būti atsargiems, nes gyvenime, taip pat kaip ir „Facebook“, yra blogų, piktų, nemalonių žmonių, kurių reikėtų saugotis. Vis dėlto jeigu jau įvyko kažkas nemalonaus, „Facebook“ yra vienas iš būdų pamėginti išsiaiškinti, juk nepabandęs nežinosi, ar veikia“, – sako A.Žakas.

Nebandykite teisingumo vykdyti patys

Taigi išvada aiški – apsiginklavus protingomis telefono programėlėmis ir sumaniai pasinaudojus socialiniais tinklais, galima gana greitai aptikti ir pamestą ar pavogtą daiktą, ir juo besinaudojančius žmones.

Tačiau jokiu būdu nebandykite teisingumo įvykdyti patys – žinoma, nebent norite rizikuoti patys patekti teisėsaugos domėn.

„Policijos pareigūnams svarbi bet kokia piliečių parama ir pagalba. Niekas netrukdo bandyti patiems ieškoti nusikaltėlių, o papildomai surinktą informaciją perduoti pareigūnams. Tačiau mes visuomet patartumėme kreiptis į pareigūnus ir savo bėdą patikėti profesionalams.

Nepatariame patiems imtis iniciatyvos sulaikyti įtariamuosius, nes tai gali baigtis dar liūdnesnėmis pasekmėmis. Palikite šį darbą mums – pareigūnams“, – lrytas.lt sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką – ar gali kandidatuoti?