Papuošalų gaminimas – pirmoji aistra
„Esu labai dėkinga mamai, kuri mane nuo mažų dienų skatino kažkuo užsiimti. Pirmieji mano darbai – paprasti rankdarbiai, daryti iš popieriaus, kuriuos dovanodavau draugams ir artimiesiems. Pamenu, kad tada dar net nėjau į mokyklą, o jau domėjausi tokiais dalykais, kurie mano bendraamžiams vargu ar rūpėjo“, - prisiminė A.Varnagirienė, žinoma slapyvardžiu Akviliutte.
Savo pomėgio kurti ji nepamiršo ir vėliau. Nors vaikystėje kurti dirbiniai nebuvo išskirtiniai, A.Varnagirienė žinojo, jog tai yra tas kelias, kuriuo ji norėtų eiti toliau, todėl pabaigusi mokyklą įstojo į ją tuo metu žavėjusias stiklo dizaino studijas.
„Studijų metais ir prasidėjo artimesnė pažintis su papuošalų gaminimu. Pirmasis papuošalas, kurį pagaminau, buvo stiklinis. Pamenu, kaip vienas žmogus manęs paprašė sukurti kaklo papuošalą su jaučio simboliu“, - pasakojo Akvilė.
Ji tikino, kad tai nebuvo lengvas darbas, nes stiklo išdirbimas reikalauja ne tik daug laiko, bet ir kantrybės.
„Iš pradžių turi žinoti, ką nori iš jo padaryti, pasitelkdamas žinias sukurti konkretų eskizą. Po to apdirbi stiklą, nes reikia jį supjaustyti, nušlifuoti, kai kuriais atvejais net kaitinti... Viskas priklauso nuo to, ką nori iš jo padaryti. Juk yra ne viena technika“, - savo patirtimi dalinosi Akviliutte.
Tačiau pabaigusi mokslus ir išvykusi iš Lietuvos, ji turėjo ieškoti ir kitų saviraiškos formų, nes papuošalų gaminimas iš stiklo tapo nebeįmanomas.
„Kai išvažiavau į Vokietiją, neturėjau galimybės gaminti stiklinius dirbinius. Kadangi esu toks žmogus, kuris negali nieko neveikti, pradėjau domėtis kitokiomis papuošalų gaminimo technikomis, kurioms nereikėjo išskirtinių gamybos sąlygų“, - teigė A.Varnagirienė.
Šiuo metu ji suskaičiuoja apie šimtą savo rankomis pagamintų papuošalų. Didžioji dalis jų buvo arba padovanoti, arba parduoti.
„Nemažai savo papuošalų stengiuosi parduoti. Aišku, nesu gobši, todėl už padarytus papuošalus neprašau daug. Jų kaina priklauso nuo jų gaminimui panaudotų medžiagų kiekio. Jeigu taip atsitinka, kad kaina – didelė, informuoju savo klientą, kad esu pasiryžusi sutaisyti papuošalą, jeigu jam kas nors atsitiktų. Esu įsitikinusi, jog kiekvienas kūrėjas turėtų prisiimti atsakomybę už tolimesnį savo kūrinio likimą. Manau, kad tai būtų geriausia, ką kiekvienas iš jų galėtų padaryti“, - atviravo Akvilė.
Naujas pomėgis – fotografija
Aktyviau domėtis fotografija Akvilė Varnagirienė pradėjo prieš metus, tačiau neslepia, kad ir vaikystėje grožėjosi kitų fotografų darbais. Šią pažintį ji ir laiko pačia pirmąja.
„Tuo metu tiesiog domėjausi fotografija. Bet net neabejoju, jog tada tai netapo vienu iš mano laisvalaikio užsiėmimų vien todėl, kad nebuvau pakankamai subrendusi, jog suprasčiau fotografijos svarbą savo gyvenime. Tai pradėjau suvokti tik prieš metus, o po pusės metų ir pati pradėjau fotografuoti“, - prisiminė ji.
Prieš tuos pusę metų Akvilė netikėtai išsikėlė tikslą išmokti daryti tai, ko dar niekada nebuvo dariusi. Taip ji į rankas ir paėmė fotoaparatą.
„Pagalvojau, jog man reikia naujo siekio – išmokti padaryti tai, ko dar nemoku, kas būtų visiškai nauja. Ypač norėjau padaryti bent vieną nuotrauką, kuria visi žavėtųsi. Apsidžiaugiau, kad šį tikslą netrukus ir įgyvendinau. Tai ir buvo tas gyvenimo įvykis, po kurio pradėjau dar daugiau iš savęs reikalauti ir daryti. Kuo toliau, tuo geriau man ir sekėsi“, - kalbėjo A. Varnagirienė.
Per pusę metų ji jau fotografavo vienerias vestuves, kelis mergvakarius, keliuose renginiuose, turėjo keturias fotosesijas. Moteris tikino, kad jai visai nesvarbu, kokio pobūdžio bus renginys.
„Visose srityse randu tai, kas man itin patinka ir yra įdomu. Visai nesvarbu, ar tai būtų vestuvės, ar mergvakariai, ar fotosesija, ar peizažas. Man tai yra malonumas, galimybė realizuoti save. Todėl nėra dalykų, kurie būtų neįdomūs ar labai įdomūs – mane viskas žavi savitai“, - tikino Akviliutte.
Domina ir daugiau sričių
Akvilė teigė, kad ji domisi ne tik fotografija ir papuošalų gaminimu – ji daro viską, ką užsimano daryti.
„Man patinka ir popieriaus lankstumas. Mėgstu jį modeliuoti. Pavyzdžiui, savo vestuvėms ir dar keliems renginiams esu padariusi vardines korteles. Taip pat mėgstu daryti ir dėžutes su ornamentais“, - pasakojo Akviliutte.
Ji neslėpė pomėgio ir rūbų dizainui, kadangi mėgsta iš senų daiktų padaryti naujus.
„Iš senų nudriskusių pirštinių padariau naujas, prie jų prisiūdama karoliukus. Dabar tokios pirštinės yra itin madingos. Taip pat šiuo metu turiu idėją suknelei. Noriu jai prisiūti petukus ir juos išgražinti. Esu kelias sukneles atnaujinusi ir draugei. Tos suknelės dabar atrodo visai kitaip“,- tikino ji.
Be šių užsiėmimų ji taip pat yra kūrusi ne vieną plakatą. Dauguma jų buvo skirti „Aida band“ grupės renginiams.
„Dabar ši grupė mažai koncertuoja, tačiau anksčiau koncertuodavo daugiau. Pamenu, kaip jiems kūriau nemažai plakatų ir skrajučių. Taip pat sukūriau plakatą ir poetei Eglei Perednytei “, - prisiminė A.Varnagirienė.
Nors be šių užsiėmimų Akvilė turi ir daugiau pomėgių, viso to nėra linkusi sureikšminti, nes aktyvų gyvenimo būdą ji prilygina gebėjimui mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka.
„Mėgstu eksperimentuoti, nes eksperimentavimas – gyvenimo džiaugsmas. Neeksperimentuodamas negyvensi. Juk žmogus iš pat pradžių neturėjo net plaktuko, tačiau jį išrado bandymų būdu. Tą darau ir aš, t.y. kuriu savąjį plaktuką“, - teigė Akvilė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
