Tiesa, jie puikiai kalbėjo angliškai ir lietuviškai be akcento. Keikėsi, kaip įprasta, trimačiais matais, rodos, taip ir dabar vadinami tie patys šlykščiausi rusų keiksmai. Du žodžiai ir..., du žodžiai ir...
Esu pensininkė ir apie tuos jaunuolius galėčiau pasakyti tik tiek, kad jie man matyti televizijos ekranuose. Tačiau jaunesni bendrakeleiviai pažino juos, įvardindami radistais. Na, šiaip ar taip – vieši žmonės: savo auditorijai girdėti ir matyti.
Vienas, vardu Jonas, buvo ramus. Tiesiog miegojo. Tačiau kiti elgėsi pasibjaurėtinai. Ypač „asistuodami“ šou verslo kolegėms, skridusioms tuo pačiu reisu. Čia keiksmai pynėsi su moterų vardais ir tariamais komplimentais.
Džiaugiausi, kad mano anūkė dar per maža suvokti tų kalbelių šlykštumą. Ją gąsdino tik riksmai ir krėslo spardymas.
Palydovams paprašius elgtis padoriai, keletą minučių būdavo ramiau.
Gėda turėtų būti, žinoma, patiems radistams. Jų televizijai ir, manau, oro kompanijai, toleruojančiai lėktuvuose girtus keleivius.
***
Atsako radistas Jonas Nainys:
Skaičiau Jūsų laišką apie įvykusį nemalonų patyrimą kelionės metu. Norėčiau atsiprašyti ponios radistų vardu. Labai gaila, kad visa tai sužinojau tik po kelionės.
Mano kolega Rolandas yra linksmų plaučių žmogus. Retsykiais persistengia ir savo hiperaktyvumą išskleidžia ne ten, kur reikia, ir ne tada, kai reikia. Jo būdas – linksmint kitus ne visiems suprantamais būdais.
Atsiprašome garbaus amžiaus ponios ir kitų, jei tikrai kažką įskaudino ar sunervino. Mes visada stengiamės būt pozityvūs, energingi ir tiesiog pasijuokt iš daugybės kasdienių dalykų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
