Vietos gyventojai pasakoja, kad toli laukuose esantis vienkiemis jau seniai negyvenamas. Tačiau ten vykstantys dalykai daug kam kelia nerimą, o užklydusius prašalaičius apima jausmas, tarsi juos kažkas stebėtų iš šalies.
Ant sienos – portretai Aplinka apleista, kiemas apžėlęs ir sunkiai prieinamas. Prie apgriuvusios trobos yra šulinys, o toliau – visiškai sugriuvusi malkinė. Namas be durų, todėl patekti į vidų gali visi, sugebantys prasibrauti pro tankius ir aukštus žolynus. Vidus nykus, sienos aptrupėjusios, daiktai išmėtyti po kambarius, tačiau viename jų – ant pakabų tvarkingai sukabinti paltai.
Buvusioje virtuvėje ant stalo vis dar stovi stiklainis, pilnas obuolių uogienės. Ant grindų matyti ir pora knygų, žurnalų, o kai kur stovi lovos, greta mėtosi ir patalynė. Viename kambaryje ant sienos pakabinti žmonių portretai. Gali būti, kad tai buvusių šeimininkų fotografijos. Taip pat esti ir įvairių religinių paveikslų, o ant grindų pamestas Šv. mergelės Marijos atvaizdas. Tapo vagišių taikiniu Kaimo gyventojai pasakojo, kad toli laukuose esantis namas statytas apie 1941-1945 metus, kai Lietuvą buvo okupavusi nacių Vokietija. Po statybų jame įsikūrė kelios šeimos, tačiau vėliau gyventojai vis keitėsi. Pastaruoju metu troboje gyveno pusamžė pora, tačiau, mirus namo šeimininkui, po kelių metų moteris išsikraustė pas gimines. Iš namo ji pasiėmė tik svarbiausius ir brangiausius daiktus.
Vietiniai kaimo gyventojai teigė, kad apleistas namas ne kartą tapęs vagišių taikiniu. Kadangi jame buvo palikta itin daug daiktų, vagys nešė viską, ką tik pajėgė: televizorių, šaldytuvą, kitą buitinę techniką, o kai kurie nepatingėdavo pasirankioti ir įvairių mažmožių. Jų pėdsakai akivaizdūs – duženos, kėdės, apdaužytos spintelės, žirklės, vaistų buteliukai, šaukštai ir t.t. Langai sudužę, o namo viduje esančių spintų stiklinės durelės taip pat arba dužusios, arba įtrūkusios. Viskas išmėtyta, todėl matyti, kad vien gamtos stichijos trobos taip nusiaubti negalėjo.
Vaidenasi? Vagišiai, ieškantys grobio apleistame name, turi turėti gerokai drąsos, nes ši troba apipinta ir paslaptingomis istorijomis. Vardo atskleisti nepanoręs praeivis tikino, kad čia ėmė vaidentis tuomet, kai iš namo išsikėlė paskutinė gyventoja. Jis teigė, kad ir pats yra matęs vaiduoklį.
„Kartą ėjau pro tą namą ir tik žiūriu, kad kažkas lyg ir vaikšto pievomis netoli jo. Kažkoks vyras ėjo trobos link pro tankius žolynus ir juose išnyko. Na, bent taip pasirodė.
Iš pradžių pamaniau, kad gal kokie vagys landžioja, bet vėliau supratau, kad jokiam žmogui pro ten, kur tas vyras ėjo, praeiti neįmanoma“ , – pasakojo apylinkėse dažnai besilankantis vaikinas.
Jam antrino ir kartu ėjusi mergina. Ji sakė, kad kartą braidžiodama pievomis priėjo namą ir pasijuto, tarsi ją kas stebėtų iš šalies, nors aplink daugiau žmonių nebuvo.
Mergina iškart griebė telefoną ir paskambino draugui, tačiau vos tik prasidėjęs pokalbis nutrūko, nes dingo ryšys. Kadangi prieš tai jau buvo girdėjusi, kad troboje vaidenasi, iš tos vietos ji spruko neatsigręždama. Legendomis apipinta ir paskutinio šio namo šeimininko mirtis. Vieni sako, kad vyrą ištiko insultas, kiti – širdies smūgis, o štai kalba, kad jis užsilipo į palėpę ir pasikorė. Vis dėlto kiti kaimo gyventojai į vaiduokliškas istorijas reaguoja skeptiškai. Išgirdę apie name gyvenusio vyro savižudybę bei šmėklų apsilankymus, netoliese gyvenantieji neigė tai ir tikino, kad visos baisios istorijos tėra vaikams skirtas “išmislas“, kad šie nelandžiotų į apleistą namą.
Gal ir jūs esate pabuvoję ten, kur vaidenasi? Galbūt esate matę vaiduoklį? Pasidalinkite savo pasakojimu bendraukime@lrytas.lt.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
