Panašu, kad ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus registratorės (damos, sėdinčios „už langelio“) yra didžiausios šio skyriaus viršininkės. Jos nustato diagnozę ir nusprendžia, pas kokį gydytoją pacientą reikia siųsti.
Be to, duoda pasirašyti lapelį, kuriame nurodoma, jog teks susimokėti už apžiūrą tuo atveju, jei gydytojas nuspręstų, kad žmogus atvyko be reikalo. Ar į skubios pagalbos skyrių kas nors atvyksta šiaip? Iš neturėjimo ką veikti?
Taip jau nutiko, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. teko apsilankyti minėtos ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje.
Tą dieną atvažiavau iš darbo pasiimti draugės, nes ji paskambino man ir pasakė, kad kažkas atsitiko kojai (jautė didelius skausmus klubo srityje). Kuomet draugė išėjo (tiksliau, iššokavo ant vienos kojos), ilgai nedvejoję nusprendėme ieškoti medicininės pagalbos. Liaudiškai tariant, koja buvo „išjungta“.
Kadangi skausmas buvo labai didelis, be to, darbo dienos pabaiga, mes nuvažiavome į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Jei tai būtų atsitikę vidury dienos, galbūt būtume vykę į polikliniką, kurioje draugė yra registruota.
Į ligoninę atvykome 17 val. 35 min. Susiraukusi registratorė užregistravo, liepė pasirašyti lapelį, jog skubi pagalba gali būti apmokestinta ir padavė išspausdintą taloną-numeriuką, pagal kurį yra kviečiami pacientai (kaip banke, poliklinikoje ir kitose įstaigose, kur išspausdinami numeriai ir reikia laukti, kol jie užsidegs švieslentėje).
Įdomu tai, jog talonas buvo išspausdintas 17 val. 20min. – anksčiau nei buvo užregistruotas pacientas.
Taip pat talone buvo nurodyta, jog registracija yra pas terapeutą.
Ant kitų priimamajame laukusių žmonių talonų ir buvo užrašyta nuoroda – „chirurgas“ ar „traumatologas“.
Klausimas – kaip registratorė gali spręsti pas ką siųsti pacientą?
Prieš mus laukė keturi pacientai. Visi laukiantys vienas po kito buvo kviečiami eiti pas savo gydytojus. Galiausiai priimamajame likome laukti mudu su drauge (kenčiančia nepakeliamą skausmą).
Greitai priimamasis prisipildė naujais pacientais. Ką atvežė su greitąją, kas pats su artimųjų pagalba pasiekė gydymo įstaigą...
Visi pacientai, atvykę vėliau už mus, gražiai, eilės tvarka buvo kviečiami pas gydytojus. Tačiau mes, kurie laukėme ilgiausiai, nebuvome kviečiami.
Verta paminėti, jog priimamajame nebuvo „super-ekstra“ pacientų, kuriems trykštų kraujas, boluotų atviri lūžiai ar pan.
Nuo mūsų atvykimo praėjo apie 40 minučių.
Kai pas gydytoją buvo pakviestas ketvirtas po mūsų atvykęs žmogus, registratūroje pasiteiravome, kokia tvarka pacientai kviečiami, ir kiek dar reikės laukti „skubios“ pagalbos. Iš darbuotojos sulaukėme pikto atsakymo, jog mums skirtas kitas specialistas nei kitiems. Liepė sėdėti ir laukti.
Atvažiavome juk dėl didelio skausmo, kuris per tą laiką nė kiek nesumažėjo, o tik sustiprėjo.
Gailiuosi, kad nepradėjau filmuoti iškart, vos atvykęs į ligoninės priimamąjį.
Praėjo dar kiek laiko ir dar trys pacientai buvo pakviesti pas gydytojus.
18 val. 35 min. antrą kartą nuėjome prie registratūros pasiteirauti, kada galime sulaukti pagalbos. Tik šįkart nuėjau su įjungta mobilaus telefono filmavimo kamera.
Užuot atsakiusios į klausimus, pasakė, jog filmuoti negalima ir atsisakė kalbėti, kol kamera bus įjungta. Taip pat sakė, kad norint filmuoti, reikia gauti leidimą. Kokį leidimą reikia gauti filmuojant VšĮ įstaigą ir jos neišsilavinusius darbuotojus?
Galiausiai vieną jų prasitarė, jog gydytojas jau iškviestas. „Iškviestas“ – tai reiškia, kad gydytojo nėra darbo vietoje ir jis iškviestas „iš kažkur“. Gal miegojo, o gal šiaip ką veikė...
Paklausus, kodėl Skubiosios pagalbos skyriuje per valandą laiko ta pagalba nesuteikiama, niekas nesugebėjo atsakyti.
Paklausus, kodėl registravimo numeris buvo išspausdintas anksčiau negu atvyko pacientas, taip pat niekas neatsakė.
Gal todėl jis ir neužsidegė švieslentėje, kviečiančioje pas gydytoją? Gal mums buvo įbruktas senas, kažkieno kito jau panaudotas talonas?
Galiausiai visos registratūros darbuotojos atsitraukė nuo langelių. Kai kurios apskritai pabėgo iš patalpos, kitos nuėjo į tolimiausią kampą... Bet kodėl nebuvo suteikta skubi pagalba, niekas taip ir nepaaiškino
Kodėl reikia slėptis, jeigu jos esą jos viską atliko taip, kaip reikia?
Matydamas draugės skausmus, daugiau laukti nenorėjau. Iššlubavome iš Skubios pagalbos skyriaus, pagalbos taip ir nesulaukę.
Kai išėjome iš ligoninės, paskambinau pagalbos numeriu 112 ir pasiteirauti, ką daryti ir kur tokiu atveju kreiptis.
Nesinorėjo „daryti cirko“ ir kviesti greitosios pagalbos automobilio, kuris vėl nuvežtų į tą pačią Lazdynų ligoninę, todėl paklausiau, į kokią kitą medicinos įstaigą galime nuvykti patys.
Operatorė nurodė, kad važiuotume į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Jos registratūroje buvome skubiai pas budintį chirurgą, kuris iš karto draugę apžiūrėjo. Padarius rentgeną paaiškėjo, jog draugei – stiprus klubo sąnario uždegimas. Jai paskyrė nuskausminamųjų ir davė siuntimą pas specializuotą, su tuo dirbantį gydytoją.
Gaila, kad gydymo įstaigose taikomi dvejopi standartai. Ypač – kai juos taiko asmenys neturintys nieko bendra su medicina.
***
Įvykį komentuoja VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) specialistė ryšiams su visuomene Agnė Ignatavičienė:
„Apgailestaujame, kad laiško autorius patyrė nemalonių emocijų VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje.
Norime informuoti, kad šis skyrius sulaukia ypatingai daug pacientų, todėl, siekiant kokybiškai suteikti pagalbą, naudojama pacientų rūšiavimo sistema. Pacientų rūšiavimas yra pirmasis medicinos pagalbos etapas ekstra situacijos atveju, skubios pagalbos tarnybai siekiant maksimaliam pacientų skaičiui suteikti kiek įmanoma geresnę pagalbą.
Svarbu paaiškinti, kad būtinosios pagalbos teikimas yra reglamentuojamas teisės aktais, todėl pacientai, atvykę į VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyrių, pas gydytojus yra nukreipiami įvertinus jų pradinius sužalojimų ar ligos požymius bei būklės sunkumą, o ne pagal registracijos eiliškumą.
Įvertinus nurodytus požymius, nustatoma viena iš keturių būtinosios medicinos pagalbos kategorijų, ir suteikiamas atitinkamos spalvos registracijos talonas. Šiam tikslui naudojama elektroninė rūšiavimo sistema.
Sudėtingesnės patologijos pacientams priskiriama aukštesnė kategorija ir jie įgauna prioritetą prieš kitus pacientus, kurie gali laukti pagalbos. Visi eilėje laukiantys pacientai yra stebimi medicinos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojos, jei paciento būklė keičiasi, jam suteikiama aukštesnė kategorija, kad pas specialistą patektų greičiau.
Pacientai, kurie į VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyrių kreipiasi dėl patirtų traumų, registratūroje nukreipiami gydytojo ortopedo traumatologo apžiūrai. Tiems pacientams, kurie nepatyrė traumos, tačiau skundžiasi skausmu ar kitais negalavimais, tai yra, kai nėra aišku pas kokį specialistą reikia nukreipti pacientą, paskiriama vidaus ligų gydytojo apžiūra.
Per ją gydytojas terapeutas, reikalui esant paskiria reikalingus tyrimus, taip nustato pirminę diagnozę ir nukreipia pas kitos srities specialistus, kurie pacientui gali pagelbėti geriausiai.
Dėl to, kad ne visi pacientai nukreipiami pas tuos pačius specialistus, laukimo laikas gali skirtis.
Neretai nutinka taip, kad į Skubiosios pagalbos skyrių atvyksta pacientai, kurių traumos, kartais patirtos prieš kelias dienas ar net savaites, ar kiti negalavimai negali būti priskiriami būtinajai pagalbai, kurios kriterijai apibrėžti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Tais atvejais, kai paciento būklė neatitinka šių kriterijų ir pacientas neturi šeimos gydytojo siuntimo, ligonių kasos nemoka už medicinos pagalbą, suteikiamą ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje, todėl už specialisto konsultaciją tektų mokėti. Svarbu pažymėti, kad šeimos gydytojui už tokios pagalbos suteikimą mokėti nereikia.
Be to, pagal esamą Lietuvoje sveikatos priežiūros organizavimo modelį lengvesnes traumas ar negalavimus patyrę pacientai pirmiausia galėtų kreiptis į šeimos gydytojus ar poliklinikas, kur taip pat teikiama būtinoji medicinos pagalba. Beje, kaip aprašyta, taip ir įvyko.
Laiško autoriaus minimi „super-ekstra“ pacientai, kurių tuo metu, autoriaus teigimu, nebuvo Skubiosios pagalbos skyriuje, ypatingos skubos tvarka iškart patenka į reanimacijos ar stebėjimo palatą, jiems nedelsiant tenka atlikti sudėtingus tyrimus ir gyvybę gelbstinčias procedūras.
Todėl daugybinius sužalojimus patyrusių pacientų, kuriems „trykštų kraujas, boluotų atviri lūžiai“, bendroje laukimo salėje nebūna. Tačiau pagalbos teikimu tokiems sudėtingiems pacientams būna užimti daugelis specialistų, todėl lengvesnius sutrikimus patyrusiems pacientams gali tekti palaukti.
Autoriaus išdėstytos nekorektiškos abejonės, kad 18 val. 35 min. budinčio gydytojo nebuvo darbo vietoje, o „gal miegojo, gal šiaip ką veikė“, yra niekuo nemotyvuotos ir tendencingos, metančios įtarimus visam sunkiai dirbančiam, kiekvieną parą daugiau kaip 300 pacientų medicinos pagalbą suteikiančiam Skubiosios pagalbos skyriaus medicinos personalui.
I-ojoje Registratūroje budėjusi slaugytoja buvo iškvietusi Skubiosios pagalbos skyriuje budėjusį medicinos gydytoją, tačiau tuo metu jis vykdė anksčiau atvykusių pacientų apžiūrą. Kai gydytojas atvyko prie I-osios registratūros, pacientė jau buvo pasišalinusi.
Atsakydami į klausimą, kodėl registracijos talono spausdinimo laikas nesutampa su pacientės atvykimo laiku, informuojame, kad apie elektroninės rūšiavimo sistemos vėlavimą pranešta sistemą prižiūrinčiai bendrovei, kuri turi nedelsiant šį gedimą likviduoti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad pacientė į Skubiosios pagalbos skyrių atvyko 17 val. 35 min., o pagrindinis medicininis dokumentas – jos ambulatorinė kortelė, užvesta 17 val. 36 min. Netikslus registracijos talono laikas gydymo įstaigai nenaudingas, nes ilgintų laukimo laiko rodiklius.
Gerbiant ir saugant pacientų privatumą, siekiant užtikrinti ypatingų asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, ligoninėje galima filmuoti tik gavus administracijos leidimą.
Kaip laiško autorius pastebėjo, laukiamasis prie I-osios registratūros nuolat prisipildo naujų pacientų, kurių teises privalome gerbti ir jų nepažeisti. Šiuo atveju laiško autoriaus veiksmai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo neteisėti ir jis rizikavo pažeisti kitų asmenų teises.
Reikėtų pabrėžti, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, filmavimo veiksmai buvo neadekvatūs galimo pažeidimo prevencijai.
Žinoma, tai nepateisina nemandagiai ir neprofesionaliai atrodžiusio registratorių darbo.
Todėl aprašomas atvejis buvo išanalizuotas su VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus I-osios registratūros darbuotojais, budėjusiais rugsėjo 4 d. Jie perspėti atsakingiau teikti informaciją apie pacientams suteikiamą būtinosios pagalbos kategoriją, patekimo pas specialistus eiliškumą.
Ligoninės administracija atidžiai nagrinėja visus pacientų nusiskundimus, dėl šio įvykio taip pat pradėtas tyrimas“.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
