Aš – komandiruotėje už jūrų marių, o žmona su vaikais lankėsi prie paslaptingos Karvės olos Biržų rajone. Grįžusi rado kieme keistus pėdsakus. Ne mažiau paslaptingus nei ta ola.
Net visko matę kaimynai negalėjo paaiškinti, kieno tai pėdsakai. Atvykėlis nieko nepavogė, nieko nesulaužė. Žolės nenuėdė, obuolių nenuraškė. Tiesiog pasivaikščiojo dideliais žingsniais ir dingo. O gal apžiūrėjo vietą kosminio laivo nusileidimui? O ką daugiau veikti ufonautui, kai nieko nėra namuose.
Gal specialistai paaiškins, ar viską žinantys ir išmanantys komentatoriai įmins šią paslaptį. Iš karto sakau – jokių chemikalų nenaudojome, žolės netręšėme, tokiais dideliais žingsniais nevaikštome, o ir šuns nelaikome. Tose vietose, kuriose liko pėdsakai, žolė neištrypta, o tiesiog parudavusi. Tikriausiai atvykėlis pasitepė padus kažkokiu nežemišku tepalu, kad šunys nesuuostų.
Sakykit, ką norit, bet čia tikrai ne žmogaus kojų darbas. Kai praeina žmogus, tai ne tik žolė nulinksta, bet ir darže nieko nelieka. O dabar viskas vietoje. Bet vis tiek neramu – kitą kartą grįžę galim užtikti patį ateivį!
Ir ką tu jam padarysi? Mirktelės svetimšalio akimis, riktelės kokį karo šūkį, pasakys „man čia patinka“, ir teks viską metus bėgti prašytis prieglobsčio pas frau Merkel. O Europa tai ne guminė!
Nujaučiu, kad pats laikas pirkti šunį, tverti spygliuotą vielą, statyti spąstus ir įsigyti kokį pykšt-pokšt.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
