Pirmadienį lrytas.lt rašė apie Kauno rajone, Ilgakiemio kaime, vykusį gyvulių vadavimą iš juos kankinusio ūkininko Arijaus Augustaičio valdų. Purvini, badaujantys ir sustirę paršiukai buvo sugaudyti ir išvežti iš ūkio, kuriame su jais žiauriai elgėsi savininkas. Šiam gresia iki vienerių metų nelaisvės ir 29–290 eurų dydžio administracinė bauda.
Ar tokia bausmė – adekvati? Ką reiktų daryti su paimtais gyvuliais? Ar šitaip su jais elgęsis žmogus – sveiko proto? Apie šiurpą keliančią padėtį Ilgakiemio miestelio ūkyje sužinoję skaitytojai netylėjo – savo pasipiktinimą ir kilusias idėjas išsakė komentaruose.
Linkėjo ūkininkui kančių
Kai kurie komentatoriai, sužinoję apie ūkininko elgesį su gyvūnais, troško kraujo.
„Tą vadinamąjį ūkininką, kaip tą paršelį, reikia patį pririšt už kojos ir palikt mėnesiui. Tada žinos, ką tie vargšai gyvulėliai iškentėti turi. O Lietuvoje dar kiek tokių „ūkininkų“. Čia tik dar vienas įrodymas, kokia beviltiška padėtis, žmonės tiesiog išvisę.
Mūsų suserga vienas gyvulėlis, tai naktimis nemiegam, kelis kartus tikrinam, ar sveiksta, o čia? Kaip išalkusi hiena. Lietuvėle, ir iki kokio dugno tu ritiesi...“ – baisėjosi komentatorė, slapyvardžiu Pasipiktinusi žemaitė.
Evelina Krypienė pritarė, kad „ūkininkas“ – žodis per skambus: „Negalėjau net nuotraukų žiūrėti. Koks jis ūkininkas, jis – šiukšlė! Jį patį įgrūst į tą mėšlą! Tikiuosi, jis tikrai gaus metus kalėti. Bet ir tokia maža bauda yra nulis, palyginti su gyvūnų kančiom!“
Joms antrino ir Jūratė Skirkaitė Iva. Kai kerštas užtemdo protą, į galvą šauna šiurpios idėjos. Moteris siūlė žiauriai besielgusį vyrą siųsti į koncentracijos stovyklą.
„Bausmė – iki metų? Niekšai, nevispročiai, sadistai! Taip ir bus, jei tik tokios bausmės. Šitokias kančias kenčia gyva būtybė! Ar suvokiat, svoločiai, kad jiems skauda? Nesuvokiat. Tai lygiai taip ir su jumis reikia pasielgti, kad suvoktumėt! Į koncentracijos stovyklą tokius! Amžinas prakeikimas šitokiam sadistui“, – išsiliejo J.Skirskaitė Iva.
Už ką pinigai?
Labiausiai skaitytojams užkliuvo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alvydo Rimdeikos planai: jis teigė, kad kiaulės bus paskerstos, ištirtos, jei sveikos – mėsa parduota, o pinigai pervesti į ūkininko sąskaitą.
„Šūdo, dar jam pinigus pervesti, iš kur jų tokių imasi, juos reikia na*** užmigdyti!“ – keiksmų negailėjo komentatorė Lina.
Vika Viktorija taip pat negalėjo atsistebėti A.Rimdeikos žodžiais: „Kas tą mėsą pirks???? Nebent nežinos. Už ką ūkininkui pinigai? Kad kankino gyvūnus??? Nieko nesuprantu.“
Aistė Beliūnaitė pabrėžė, kad ūkininkui reikėtų skirti dideles baudas, o ne parduoti gyvulius už ūkininką ir dar jam atiduoti pinigus.
Skaitytoja, prisistačiusi slapyvardžiu Didi, pasiūlė, kaip dar galima būtų išleisti už mėsą gautus pinigus.
„Šitas pseudoūkininkas, manau, serga psichine liga. Tuos pinigus už parduotų gyvūnėlių mėsą reikėtų skirti jo gydymui, o ne pervesti ligoniui į jo sąskaitą... Dabar galės vėl eiti ir užsipirkti naujų kiaulaičių kankinimui...“ – rašė ji.
Bene aršiausiai diskusijoje apie pinigus ūkininkui pasisakė Aušra Raugienė: „Siaubas, dar pinigus jam į sąskaitą... B***o, ne pinigų. Kalėt reik kaip už žmogžudystę – gal tada baigtųsi gyvūnų egzekucijos.“
Vardai gyvulėliams
Paršelių laikymo sąlygomis pasibaisėję skaitytojai pasidalijo ir savo patirtimi su gyvūnais.
„Juk taip neatsitiko per savaitę ar mėnesį. Kur vietos valdžia, seniūnas, galų gale – kaimynai? Matydami tokį gyvulių kankinimą ir marinimą badu seniai turėjo imtis priemonių.
Man taip buvo nutikę su naminiu katinu: jis subraižė man ranką, kreipiausi į gydytoją, ši pranešė sanepideminei stočiai, o pastarieji – gyvūnų priežiūros tarnybai. Tarnyba atvyko pažiūrėti, kaip aš prižiūriu savo augintinį, ir nubaudė mane 10 litų bauda. Va taip. O čia – banda gyvūnų ir niekas nieko“, – stebėjosi viena komentatorė.
Skaitytoja Justina Storastienė apgailestavo, kad rodydamas meilę gyvūnui sulauki pajuokos.
„Tokių, kaip šis ūkininkas, yra tikrai daug. Žmonės dabar jau nevertina gyvūnų, laiko juos kaip daiktus, juk „jiems neskauda“. Daugelis kaimo gyventojų taip mano – todėl ir juokėsi iš gyvūnų kančių. Liūdnas gyvenimas žmogaus, kuris neturi širdies.
Vienus ūkininkus pažįstu, iš kurių juokiasi visas kaimas, mat jie myli savo karves :(. Kiekviena karvė vardą turi, glosto šeimininkai jas, kalbasi su jomis, o kaimiečiams atrodo, kad ūkininkai išprotėjo. Bet juk normalu kalbėtis su savo gyvūnu. Ir tos karvės, kaip šuniukai, klauso savo šeimininko :)“, – pasakojo J.Storastienė.
Nepaisant gyvūlėlių kankintojo žiaurumo, ši istorija parodė begalinį daugumos žmonių širdingumą. Viena komentatorė net prisipažino visada savo gyvulius vadindavusi vardais.
„Aš irgi turėjau karvučių. Visos visada turėjo vardus – nuo pat gimimo :). Porą pasilikau. Jų vardai Margutė ir Barbė. Vaikai tokius išrinko :)“, – rašė Erika Dirse ir sulaukė kitų komentatorių pritarimo.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
