O štai treti žūtbūt trokšta sulaukti kuo daugiau patiktukų ir neretai padaro lemtingą klaidą – vadinamuosius like'us tiesiog nusiperka arba nelegaliais būdas nukreipia juos į savo paskyrą.
Kaip veikia nesąžiningų like'ų parsisiuntimai? Kokie vartotojai tampa neva patiktukus spaudžiančiais žmonėmis? Kaip atpažinti dirbtinai like'us pelniusį turinį?
Siekia populiarumo Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. Kiekvieną minutę čia paskelbiama tūkstančiai naujų įrašų, nuotraukų ar vaizdo įrašų. Ne paslaptis, kad dalis vartotojų juos talpina ne tik norėdami parodyti savo gyvenimo akimirkas, bet ir siekdami kuo didesnio kitų dėmesio.
Vieniems pasiseka – juos ima sekti tūkstančiai žmonių, o įrašai pritraukia gausybę patiktukų. Tačiau kiti tokios sėkmės nesulaukia.
Populiarumo bet kokia kaina siekiantys vartotojai nenuleidžia rankų. Kai kurie ima analizuoti, koks turinys dažniausiai atsiduria dėmesio centre, o kiti pasuka lengvesniu keliu – ima domėtis automatiniais like'ų gavimo būdais.
Paskyroms – pavojus
Analizuodamas patiktukų parsisiuntimą viską norėjau išbandyti pats, todėl susikūriau naują „Facebook“ paskyrą. Kodėl? Ne kartą teko girdėti apie tai, kad užsisakę taip trokštamų patiktukų vartotojai kaip reikiant nusivilia. Mat staiga nuotraukos neva ima „patikti“ daugybei vartotojų, pasivadinusių arabiškais vardais ar rašmenimis.
Garbės profiliui tai nedaro todėl, kad egzistuoja vienas patiktukus užsisakiusių vartotojų atpažinimo būdų – patikrinti sąrašą, kuriame pateikiami įrašą, vaizdo įrašą ar nuotrauką like mygtuku pažymėję žmonės. Kuo daugiau arabiškų vardų ar rašmenų, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojas patiktukų tiesiog užsisakė.
Įdomu tai, kad dalis like'us parsisiųsti siūlančių tinklapių pasitelkia jų paslaugomis besinaudojančių žmonių profilius tam, kad galėtų patiktukais aprūpinti ir kitus vartotojus.
Galima teigti, jog vyksta savotiški mainai.
Įsivaizduokite tokią situaciją: nemokamai apsirūpinate šimtais like'ų, tačiau po kiek laiko savo paskyros veiklos istorijoje išvystate, kad jums patinka ir šimtai kitų vartotojų įrašų, nors juos matote pirmą kartą gyvenime.
Kiti tinklapiai naudoja dar agresyvesnius metodus, kad tik gautų patiktukų savo vadinamiesiems klientams. Pavyzdžiui, „Facebook“ karts nuo karto galima išvysti nuorodų, kuriuose pateikiamos šokiruojančios, dažniausiai – išgalvotos, naujienos.
Spustelėję jas, vartotojai patenka į puslapius, kuriuose prašoma paspausti ant skaičių ar raidžių kombinacijų. Būtent čia užslėpti like'ai, kurie atitenka kitiems puslapiams ar vartotojams.
Kaip tai veikia?
Tada, kai su savo draugais diskutavau apie patiktukus, nė neįsivaizdavau, kad jau po savaitės į mano vos prieš kelias minutes sukurtą neegzistuojančio žmogaus „Facebook“ paskyrą atskries dešimtys like'ų.
Kaip man tai pavyko? Vaizdo įrašų svetainėje „YouTube“ peržiūrėjau kelių minučių trukmės filmuką, kuriame pateikta aiški instrukcija, kaip vos per minutę susižerti gausybę patiktukų.
Specialiai sukurtame like'ų parsisiuntimo tinklapyje likeeer.com teko spustelėti nuorodą, per kurią gavau adresą, suteikiantį tam tinklapiui galimybę iš mano profilio siųsti patiktukus kitiems vartotojams.
Po to specialiuose tam skirtuose laukeliuose nurodžiau porą paskyros nuotraukų ir įrašų bei spustelėjau „pateikti“.
Pripažinsiu – jausmas, kylantis stebint, kaip per kelias sekundes įraše pasipila patiktukai, išties įdomus. Dar labiau nustebino tai, kad bent kartą sušmėžavo ir lietuviškas vardas.
Tariamai like'us paspaudusių žmonių sąraše apstu užsieniečių, o dažno vardas skamba rytietiškai. Būtent šie požymiai tapo kone pagrindiniai, kuriais remiantis kiti gali nustatyti patiktukų kilmę, o kartu – ir melagingą žmogaus veidą socialiniame tinkle.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
