Lenkijos kurortus palygino su Palanga: skaičiai pasako viską

Kelionė organizuota visiškai spontaniškai. Pirmadienį su drauge nutarėme, kad vyksime kartu su vaikais savaitgaliui (išvykome penktadienį, grįžome pirmadienio naktį). Svarstėme – Latvija ar Lenkija.

Kadangi jau ne kartą atostogavau Latvijos pajūryje (buvau sužavėta kainomis ir poilsio, pramogų vaikams kokybe), nutarėme, kad į Lenkiją vykti bus įdomiau. Abi nesame joje buvusios.

Pasidalijome atsakomybe – aš vairavau, Eglė buvo šturmanas. Maršrutą planavome spontaniškai – daugiausia pagal vaikų poreikius. Kelionė buvo gana intensyvi.

Per 4 dienas nukeliavome 1500 kilometrų ir aplankėme šiuos miestus: Elką, Gižycką, Šventąją Lipką, Malborgą, Sopotą, Gdynią. Pamatėme viena – kainos tikrai nesikandžioja.

Pirmą kartą ilgėliau sustojome Elko miestelyje. Čia ir pietavome. Tikrai sotūs pietūs 4 asmenims tekainavo 86 zlotus (19,67 euro). Karšti patiekalai ir gėrimai – skanu, sotu, o juk pavalgėme už tą sumą net keturiese. Nustebino originali vaikų žaidimų aikštelė – mūsų aštuonmečiai vyrukai gavo vaikišką tikrą ekskavatorių.

Čia pat, restorane šalia aikštelės, rutuliukas ledų vaflyje kainavo 2,5 zloto (0,57 euro).

Nakvynę planavome paskutinę minutę. Pirmą kelionės dieną Gižycke kiek teiravomės viešbučių ar nakvynės namų – visur buvo užimta, tad galiausiai pasirinkome visai netoliese, apie 20 km nuo Gižycko, sodybą „Kalcek Dvorik“.

2 kambarių apartamentai su visais patogumais (kambaryje radome net šaldytuvą ir arbatinuką) ir didele bendra namo virtuve su visa įranga. Tokie apartamentai keturiems kainavo 57 eurus.

Vaikai krykštavo, kad lauke tiek erdvės žaidimams ir yra įrenginiai karstymuisi. Taip pat esant poreikiui – kepsninės, malkos, o šalia ežeras ir net žirgynas.

Kaimo turizmas tame regione tikrai išplėtotas puikiai, veiklos daug, o drauge ir netriukšminga. Ir nėra taip toli – nuo Vilniaus vos 320 km. Labai patiko pats miestas, tikrai čia dar sugrįšim.

Brangiausia vieta ne tokia ir brangi

Šeštadienis buvo intensyvus, ekskursijos – viena po kitos. Gerložo kaimelis, o girioje netoliese – Antrojo pasaulinio karo metais įrengta Hitlerio karinė būstinė „Vilko guolis“. Visa tai berniukams ir mums paliko didelį įspūdį, o kainavo nedaug. 4 bilietai ir parkavimas saugomoje automobilių aikštelėje – 40 zlotų (9,15 euro).

Važiuojant keliukais tarp miestelių daug kur stebino geri dviračių takai. O kita vieta buvo Šventoji Lipka – visai nedidukas kaimelis , bet jame yra didelis vienuolynas ir XVII a. statyta Palaimintosios Mergelės Marijos bažnyčia.

Čia susimokėjome tik už stovėjimo aikštelę – 4 zlotus (0,92 euro) – o pietavome nedideliame miestelyje pakeliui. Pietūs keturiems tąkart kainavo tik 50 zlotų (11,44 euro). Dar aplankėme pilį – įėjimas mums kainavo iš viso tik 10 zlotų (2,29 euro).

Tada – vėl kelių valandų kelionė. Atvykom į Malborgo miestelį, pasivaikščiojome po vieną didžiausių viduramžių Europos pilių, kurioje buvo kalinamas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Bilietas – vos 7 zlotai (1,6 euro) suaugusiajam, o vaikams išvis nemokamai. Kai, pavyzdžiui, Trakų pilies muziejaus lankymas kainuoja 6 eurus.

Vaikai užsigeidė lanko su strėle, tad tam išleidome po 19 zlotu (4,5 eurų). Tai buvo pagrindinės ir turbūt labiausiai juos nudžiuginusios lauktuvės. Berniukai :).

Tik čia ir mums buvo staigmena – vienintelė brangesnė vieta. Stovėjimo aikštelės kaina prie pilies – net 25 zlotai (5,72 euro) – beveik tiek, kiek keletas valandų Vilniaus miesto centre :). Vakarienė taip pat buvo brangesnė nei mažesniuose miesteliuose.

Didelė stiklinė naminio limonado kainavo 7 zlotus – (1,6 euro), latte kava – 9 zlotus (2,06 euro), juoda kava – 6 zlotus (1,37 euro), vaikui neįveikiama koldūnų porcija, kurią dalijomės visi, – 17,5 zloto (4 eurai), daržovių salotos – 9 zlotai (2,06 euro) ir vištienos filė kepsnys – 18,5 zloto (4,23 euro).

Nepaisant to, palyginti su kai kuriomis vietomis Lietuvoje, ši vieta dar tikrai ne brangiausia.

Maistas nepaprastoje vietoje

Tada apsilankėme Sopote. Sopotas – kaip Palanga, tik didesnis. Mes gyvenome ne pačiame Sopote, o už jo esančiame Rumios miestelyje. Keturvietis kambarys su pusryčiais kainavo 260 zlotų (59,48 euro). Svetainė „Booking.com“ jau ryškiomis raudonomis raidėmis mums pranešė, kad šio savaitgalio užimtumas tame viešbutyje – 96 proc.

Bet faktas, kad net vykstant paskutinę minutę mums pavyko rasti visai padorią nakvynę. Tad paieškoję iš anksto pačiame Sopote – tikrai rasite dar pigesnę nakvynę net sezono metu.

Sopoto paplūdimys irgi pilnas kavinių bei restoranėlių, kuriuose kainos taip pat nesikandžioja.

Sopote pasirinkome jaukesnę vietą, pietavome restoranėlyje maždaug 100 metrų nuo jūros. Valgiau salotas su mocarela. Net ne šiaip sau mocarela – tai buvo tikras bufalos sūris (Mozzarella di Bufala – sūris, pagamintas iš nepasterizuoto naminių Azijos buivolių pieno. – Red.). 

Salotos buvo su normaliais didžiaisias kaparėliais, skaniu, tyru šalto spaudimo alyvuogių aliejumi (galėjau pati pasirinkti, kurį pilti – atnešė dviejų rūšių), šviežiais baziliko lapeliais. Nustebau, kad jos kainavo... Spėkit – vos apie 5 eurus.

Aptarnavimas buvo puikus, viduje didelis kiemelis ir vaikų žaidimų aikštelė... Pasirodo, vieta, kurioje tą kartą valgėme, ne tokia ir paprasta. Kelionių rekomendacijų žurnalas 2014 metais restoraną „Sempre pizza“  paminėjo kaip rekomenduojamą aplankyti Lenkijoje. O kainos neišpūstos.

Tiesa, nenustebkite – Sopote pasivaikščiojimas didžiuoju molu mokamas. Kainos nesitikslinom, nes nutarėme nuvykti į Gdynios miestą – pasivaikštinėti ten ir pavakarieniauti.

Gdynios mieste pasivaikščiojome pakrante, matėme keletą laivų, o dar pasisukome apžvalgos ratu. Suaugusiajam bilietas kainavo 25 zlotus (5,72 euro), o vaikams 15 zlotų (3,43 euro).

Vakarienė keturiems vėl kainavo 86 zlotus (19,67 euro), bet buvo tokia soti, kad maisto dar ir liko... Svarbu paminėti, jog rinkomės vietas centre, lankomas turistų. Derindavomės, kad vaikams būtų užimtumo, turėtų, kur pajudėti. Tikėtina, kad tai buvo aukštesnė nei vidutinė kainų kategorija. Ir nustebino, kad maisto porcijos išties gausios – vaikams gali pakakti ir vienos porcijos dviem.

Tikrai galim sau leisti atostogauti Palangoje, į Lenkiją vykome ne dėl finansinių paskatų – paprasčiausiai norisi lavinti vaikus, supažindinti su kaimyninėmis šalimis.

Ir nors Lenkijos parduotuvėse „kaip tikri lietuviai“ neapsipirkinėjom, bet negalėjome nepastebėti, jog atostogų sąnaudos – kur kas mažesnės, nei būtume tas dienas leidę Lietuvoje ir valgę panašius patiekalus čia esančiose viešojo maitinimo įstaigose.

Tad jeigu jūsų atostogų biudžetas nėra labai didelis, turite galimybę rinktis ir kaimyninę šalį. Išties atrasite, ką pamatyti, pakeisite aplinką. Žinoma, labai lankomose vietose daug kičo, bet turėdami internetą ir geriau pašniukštinėję tikrai rasite gerų vietelių.

Dabar draugė ilsisi Palangoje ir sakė man, jog ten viso ko kokybė gerokai prastesnė, o pinigų jau išleido daug daugiau, nei išleidome Lenkijoje. 

Ačiū Eglei už išsamią mūsų išlaidų apskaitą ir čekių išsaugojimą. Išvada – išlaidų vykstant į užsienį mažiau, o kokybė geresnė.