Prieš porą metų, baigę universitetus susiradom darbus ir pradėjom gyventi kaip suaugę žmonės. Rūlis tapo baro vadybininku, o aš užsiėmiau mašinų draudimu. Bet po metų bandymo apsiprasti su situacija nusprendėm, jog toks susitupėjimas kol kas yra ne mums.
Nusprendėme įveikti rutiną, apversti gyvenimą aukštyn kojomis, parduoti viską, ką buvome iki tol užgyvenę ir iškeliauti į pasaulį. Kaip sakoma, laimės ieškoti :).
Taigi, pradėjome planuoti ir tikrai rimtai taupyti. Tai truko beveik dvejus metus: vienerius taupėme vestuvėms, ir kiek trumpiau – kelionei.
Žinoma, beveik visa giminė tikėjosi, jog po vestuvių pabirs vaikučiai ir buvo smarkiai nustebę dėl kitokių mūsų planų. Bet abu esame įpratę plėsti ribas, kurias nubrėžia aplinkiniai, ir čia buvo tik vienas kartas iš daugelio.
Kai planavom, nuo kurio galo pradėti aplink šį pasaulį keliauti, pasirinkome pietryčių Aziją (tiksliau, Tailandą). Iš esmės dėl to, kad ten keliauti pigiausia. Be to, visiškai kitokia kultūra ir nerealūs gamtos vaizdai. Ir galiu ramia širdimi pasakyti, kad atvykus visos mūsų žinios apie Tailandą tikrai nenuvylė.
Žinoma, tik atvykus kilo emocijų audra. Pirmaisiais mėnesiais vis užklupdavo mintys: „Ką mes padarėm? Ar čia tikrai buvo gera idėja? O kas bus po to?“
Bet abu tvirtai nusprendėme neleisti abejonėms užgožti norų ir nuotykių troškulio, tad po kelių mėnesių visas negatyvias mintis pamiršome. Abu žinojome, kad priėmėme tikrai teisingą sprendimą ir jau negalėtume grįžti atgal į savo senąjį gyvenimą.
Dabar jau beveik pusę metų keliaujame su kuprinėmis ant pečių. Patyrėme begalę nuotykių, kai kurie iš jų – ne tik malonūs. Pavyzdžiui, Tailande sugebėjau giliausioje uolos vietoje susilaužyti tris pėdos kaulus (Rūliui teko mane dvi valandas nešti laukan). Ar tai, kad Vietname miegojome greta negyvo šikšnosparnio.
Buvo ir daug gero. Būdami Filipinuose, vandenyne aplankėme visus filmuko „Žuviukas Nemo“ veikėjus, o šiuo metu esame Taivane. Čia mūsų nuotykiai dar tik prasideda.
Kuo daugiau pasaulio aplankėme, tuo labiau norėjosi ir į Lietuvą. Nors jau dešimtmetį gyvenome Anglijoje, pasirodė, kad pasakymas „Visur gerai, bet namie – geriausia“ yra tikslesnis, negu kas nors galėjo pagalvoti. Tad nusprendėme atvykti į Lietuvą – grįžti namo. Bet mes kaip visada – nesugebame to padaryti paprastai, kaip normalūs žmonės.
Prieš porą savaičių nusipirkome du dviračius ir pasiryžome jais parkeliauti į Lietuvą. Pakeliui aplankysime daugiau nei 20 šalių, nuvažiuosime daugiau kaip 25 tūkst. kilometrų ir galbūt pagaliau pasotinsim tą nuotykių troškimą.
Žinom, kad kelionė bus nepaprastai sudėtinga ir reikalaus be galo daug fizinių jėgų, ištvermės ir valios. Ypač dėl to, kad nesame sportininkai. Netgi nesame itin dideli sveikuoliai... Bet žinom, kad viskas įmanoma, kai to labai nori.
Žinome ir tai, kad kelionė užtruks ilgai. Ir kad laukia begalės nuotykių. Rašysime savo kelionės dienoraštį, įamžinsime viską nuotraukose ir dalinsimės tuo dienoraščiu su jumis. Lietuva, mes atkeliaujam :).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
