Šį sekmadienį beplaukdami pristabdėm, kad praleistume didelį laivą, plukdantį konteinerius, nes turėjom kirsti vieną didžiausių krovininių laivų kelių. Ir pastebėjome, kad krovininis laivas sumažino greitį. O tai padarė, pasirodo, todėl, kad savo kelyje pastebėjo kažką plūduriuojant.
Supratome, kad čia kažkas ne taip. Priplaukėme arčiau, o ten, pasirodo, žmogelis su irklente plaukia Anglijos krantų link.
Mūsų laivo kapitonas iš karto pranešė Doverio pakrantės apsaugos tarnybai, tie pranešė sienų apsaugos pajėgoms. Mums buvo nurodyta likti prie to žmogaus, kad pajėgos turėtų koordinates.
Kol jų laukėme, teko pabendrauti su tuo keistuoliu. Paklaustas, iš kur jis, pasisakė esąs iš Vokietijos. Paklausėme, iš kur plaukia, sakė, nuo Prancūzijos. Mes jį sutikome tarp 7 val. 20 min. ir 7 val. 40 min. ryte. Jis sakė, kad išplaukė 12 val. nakties.
Keisčiausia, kad jis buvo su šortais ir plonais marškinėliais ilgomis rankovėmis, su beisbolo kepuraite. Ant irklentės turėjo didelį kelioninį krepšį ir kompasą.
Vandens temperatūra – apie 17 laipsnių šilumos. Jam iki kranto buvo likusios 7 mylios. 14 mylių jis nuplaukė naktį intensyviausiai naudojamu laivų keliu. Su vienu irklu. Per sroves ir taip toliau. Be to, jis keletą kartų įkrito į vandenį ir tikrai buvo šaltas rytas, paliję.
Manau, tai yra neįmanoma fiziškai!
Mūsų kapitono versija, kad jį kažkas paleido iš plaukiančio laivo. Kadangi pasiekę Anglijos švyturį imigrantai jau turi būti pergabenti į Anglijos pusę, o jis tą atkarpą įveikė, buvo laimingas. Kai mes priplaukėme, jis šypsojosi ir ramiai laukė, kol atplauks sienų apsaugos pajėgų darbuotojai. Šypsena buvo iki ausų.
Atplaukę sienų apsaugos pareigūnai pasiėmė jį, o mes toliau tęsėme savo kelionę nardymo vietos prie nuskendusių laivų link.
Paskui paaiškėjo, kad vyras turėjo Vokietijos pilietybę ir buvo paleistas. Iš mūsų kapitono ėmė interviu, pirmadienį apie šį įvykį net rašė britų žiniasklaida.