Parodė, kad visi žmonės – lygūs
Ši moteris dalyvavo šeštadienį Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, vykusioje akcijoje neįgaliųjų dienai paminėti „Aš ir Tu – tai Mes“, kurios metu uostamiesčio centre susirinkę neabejingi klaipėdiečiai sukūrė gyvą skulptūrą – sujungė ženklus „neįgalus“ ir „pėsčiųjų takas“ simbolius.
Tarp renginio dalyvių buvo tiek negalią turintys, tiek jos neturintys žmonės. Taip buvo siekiama parodyti visuomenės bendrumą.
„Pagrindinis renginio tikslas – parodyti, kad visi esame lygūs ir vieningi: tiek neįgalieji, tiek negalios neturintys žmonės“, – pasakojo viena iš šios akcijos organizatorių Aistė Krušinskaitė.
Visuomenė nepriėmė neįgalaus
Renginio dalyvei Jelenai ši akcija turėjo ypatingą prasmę. Moteris atskleidė, kad negalia palietė ir jos šeimą: kai Jelenos sūnui buvo šešeri, jam buvo diagnozuota progresuojančios Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija. Su ja berniukas jau gimė.
Deja, pacientai, sergantys šia liga, miršta iki 20 metų.
„Tai yra jam ir visiems šiems žmonės pagerbti skirta akcija. Nes jie yra tokie stiprūs, tokie šaunuoliai! Turbūt sunku įsivaizduoti tiems, kurie to nepatyrė, ką reiškia auginti vaiką su negalia“, – apie tai, kodėl jai svarbi ši akcija, kalbėjo prieš 6 metus savo sūnaus netekusi Jelena.
„Man teko 10 metų slaugyti sūnų, tad aš žinau visas pagrindines neįgalių žmonių problemas“, – tikino ji.
Moteris apgailestavo, kad visuomenė nepriėmė negalią turinčio jos sūnaus. Klaipėdietė teigė, kad kai kurie žmonės net įžeidinėdavo šeimą.
Praskaidrindavo sūnaus dienas
Bet nepaisant to, ji sutiko daugybę geros širdies žmonių.
„Tiems žmonės, kurie dirba su neįgaliaisiais mokyklose, centruose ir kitose vietose, reikia statyti paminklus“, – savo mintimis dalijosi ji.
Ji prisiminė savo pačios sūnaus penkioliktus gyvenimo metus, po kurių jį pasiglemžė nepagydoma liga. Šeima nuolat ieškojo būdų, kaip prasiskaidrinti sau laiką.
Savaitgalių Jelena su sūnumi neleido laiko namuose. Jie nuolat vykdavo į dar nematytas vietas ir pramogaudavo.
Jelenos sūnus iki pat savo mirties lankė specialiai neįgaliems vaikams skirtą Klaipėdos „Medeinės“ mokyklą.
„Ten buvo labai geros sąlygos jam mokytis“, – pripažino moteris ir pabrėžė, kad būtent šioje vietoje jos sūnus jautėsi daug geriau, nei įprastose mokyklose.
2011 metais Jelenos sūnų pasiglemžė tuo metu šalyje siautėjęs kiaulių gripas. Diušeno raumenų distrofija sergantys vaikai dažniausiai ir miršta nuo įvairių kitų susirgimų, pavyzdžiui, kardiologinių problemų, infekcijų.
„Vos spėjome nuvykti iki ligoninės“, – dieną, kai užgeso jos vaiko gyvybė, prisiminė Jelena.
Bet panašu, kad skaudi patirtis moters nepalaužė. Dabar ji augina paauglę dukrą, o sūnų prisimena kaip didį žmogų ir tikrą kovotoją.
Džiaugėsi neabejingumu
„Aš manau, kad visuomenė neabejinga, tik reikia ją paskatinti, parodyti ir ji ateis“, – įsitikinusi akcijos Klaipėdoje viena organizatorių A.Krušinskaitė.
Ji teigė, kad pagrindinės neįgalių žmonių problemos yra miesto erdvių – gatvių, įstaigų, viešojo transporto – nepritaikymas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
