„Patriotizmas dabar yra ugdomas. Gal jis yra mažesnis. Bet jei bus išbandymai, tada ir pamatysime. Bet patikėkite, žmonės gins savo garbę, orumą, laisvę ir tai nėra tušti žodžiai“ , – „Bendraukime“ teigė Klaipėdos universiteto istorikas Vygantas Vareikis.
Valstybės dėmesys – menkas
Lapkričio 30 dieną, trečiadienį, minint Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dieną, vyko istorikų Vytauto Jokubausko ir Vyganto Vareikio leidinio pristatymas apie LŠS Klaipėdos XX rinktinės veiklą tarpukariu.
Paklaustas, kiek kainavo leidinio leidyba, istorikas V.Vareikis informavo, kad tam buvo skirta apie 2 tūkst. eurų. Ši suma surinkta iš LŠS veiklai neabejingų žmonių, o ne iš valstybės, kuri, anot profesoriaus V.Vareikio, galėtų skirti ir daugiau dėmesio tokiems dalykams, iždo.
„Tai nėra dideli pinigai visokiems leidiniams. Žvelgiant į bendrą Krašto apsaugos ministerijos biudžetą, tai tikrai nėra daug. (Reikėtų, – a.p.) sukurti normalią leidybos programą. Mes negauname už tai honoraro“, – sakė V.Vareikis.
Tačiau jis tikino, jog 2 tūkst. eurų išleisti leidinį nebūtų pakakę, tad šįkart kai kurios įstaigos išties prisidėjo. „Daug darbų buvo atlikta nemokamai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus maloniai suteikė reikalingas fotografijas, leidinį nemokamai 500 egzempliorių tiražu išspausdino Lietuvos kariuomenės karo kartografijos centras“ , – teigė istorikas.
Lietuvoje – skandalų ir patriotizmo mazgas
Bet V.Vareikis įsitikinęs, jog nors daug dėmesio skiriama valstybės logistikai ir kitiems reikalams, dėmesys knygoms, galinčioms net kelti patriotizmą, „galėtų būti ir didesnis“.
Tuo, kad dalis pinigų gali nubyrėti ir ne ten, kur išties reikia, įsitikino ir visuomenė. Šiais metais kilusio „auksinių šakučių“ skandalo metu paaiškėjo, jog Lietuvos kariuomenei įvairius virtuvės įrankius pardavusi bendrovė „Nota bene“ tiekė juos itin aukšta kaina.
Daug ką pasako ir tai, jog 2014 metais už itin menką kainą privatiems asmenims buvo parduoti automatiniai šautuvai, kuriuos mūsų šalis gavo dovanų iš Jungtinių Valstijų. Tik po kurio laiko nuspręsta ginklus susigrąžinti.
Tad kylant problemoms dėl šautuvų, akivaizdu, kad dėmesys leidiniams – mažesnis. O tai, kad išlenda skandalai, o leidinių rengimui skiriamas mažas dėmesys, gali neigiamai atsiliepti pačios kariuomenės įvaizdžio formavimuisi.
Nepaisant to, Lietuva nėra įklimpusi į tokią situaciją, jog dėl tokių skandalų jos nesiryžtų ginti nė vienas pilietis. Anaiptol – lietuviai yra ryžtinga tauta, kovojanti dėl išlikimo.
„Lietuviai per visą savo istorinį laikotarpį įrodė, jog yra tauta, kuriai nenurodinėsi“, – mano V.Vareikis.
Tai patvirtino ir įvykiai po Antrojo Pasaulinio karo, kai į partizaninę kovą prieš sovietų okupantus įsitraukė apie trečdalis buvusių Šaulių Sąjungos narių.
LŠS tarpukario Klaipėdoje
Istorikų V.Jokubausko ir V.Vareikio parengtame leidinyje nagrinėjama, kuo Klaipėdoje pasižymėjo LŠŠ nariai tarpukariu.
Nors nepriklausomybę šalis atgavo dar 1919 metais, sąjunga uostamiestyje sėkmingai įsitvirtino tik po 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo, kuriame žuvo 8 kariškiai iš 4 šauliai.
Savo veiklą jie vykdė iki pat 1939 m. kovo, kai šauliai buvo nuginkluoti. Tais pačiais metais XX Klaipėdos šaulių rinktinė buvo likviduota.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
