Nudegė koją
Arūnu prisistatęs vyras prisipažino, kad serga ne viena psichikos liga.
„Po Naujų metų važiuosiu į Bangų gatvę (Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialą)“, – vylėsi Arūnas.
Tada vyras atsitraukė kelnės klešnę ir parodė sutvarstytą koją, dėl kurios jam jau teko gulėti ligoninėje. Tačiau iš ten Arūnas pabėgo. Pasak jo, gydė tik koją, o štai raminamuosius vaistus medikai leisti atsisakė.
„Reikėtų gydytis, nes kitaip bus blogai“, – neslėpdamas, kad kenčia didžiulius nudegusios kojos skausmus, sakė jis.
Benamis pasakojo, kad koją susižalojo laiptinėje, kai užsirūkė ir užmigo. Kai pramerkė akis, koją jau baisiai skaudėjo, o netrukus pasirodė ir laiptinės gyventojų iškviesti medikai.
Arūnas glaudžiasi Klaipėdoje ir čia elgetauja jau trejus metus. Prieš tai vyras buvo Palangoje. Tiesa, benamiui teko apsilankyti ir Kaune.
Anot Arūno, visur tas pats – nors žmonės žvelgia atstumiančiai, keli iš jų sušelpia pinigų ar net maisto. Tačiau taip buvo ne visada. Tad kas vyrą privedė prie visuomenės paribių?
Motina – alkoholikė
Pokalbio metu benamis prisiminė savo vaikystę. Vyras užaugo Marijampolėje. Tai patvirtina ir jo suvalkietiškas akcentas.
„Motina buvo alkoholikė: vieną savaitę blaiva, o kitą – girta“, – su trupinėliu pykčio pasakojo Arūnas.
Dabar benamio mama jau po žeme, tačiau gyvi dar du broliai. Deja, nė vienas broliui nepadeda išbristi iš alkoholizmo ir benamystės liūno.
Arūnas šia tema kalbėti pradeda kiek nerišliai, todėl taip ir neaišku, kodėl jam nepadeda likę artimieji, kur yra jo tėvas bei nuo ko mirė motina.
Pavogė dokumentus
Aišku viena – vyras liko vienas. Kur eiti, sako, neturintis. Į nakvynės namus benamis pėdinti atsisako, nes kartą juose apvogė.
„Tie prakeikti valkatos viską iš manęs išplėšė: pinigus, dokumentus, maistą“, – prisiminė jis.
Nuo tada, kai neteko dokumentų, Arūnas trainiojasi gatvėmis, o dažniausiai miega gyvenamųjų namų laiptinėse. Į apleistus namus benamis nevaikšto – sako, jog ten yra itin pavojinga, gali būti net užmuštas.
Miega laiptinėse
Tačiau laiptinėse taip pat ne pyragai. Pokalbio metu Arūnas prisiminė vos prieš keletą dieną įvykusį konfliktą tarp jo ir vieno namo gyventojo.
„Ėjau palei namus. Paskui įsitryniau į kažkokį skladuką. Tada prie laiptinės susirinko chebros, pasišaukė mane, davė išgerti. Tada nuėjau į namo laiptinę, galvoju, prigulsiu. Bet išlindo kažkoks vyras ir pradėjo mane vanoti“, – nevengdamas riebių keiksmažodžių, dėstė benamis.
Jis kalbėjo, kad tas namo gyventojas norėjo jį išvaryti iš laiptinės, tačiau net išstūmęs lauk, mušė toliau. Galiausiai kaimynė nutraukė muštynes, nes vyrai atsidūrė netoli jos automobilio.
„Dievo netiki tik kvailiai“
Pasakodamas šią istoriją Arūnas neslėpė pykčio. Tačiau ši emocija greitai nuslopo. Benamis atskleidė, kad yra sėdėjęs kalėjime. Iš pirmo žvilgsnio šiam vyrui – apie 50 metų, tačiau tikrasis amžius – 34-eri.
Deja, Arūnas skaičiuoja, kad jau bemaž 10 metų sėdėjo kalėjime už įvairius nusikaltimus (už kokius – neatskleidė) . Ten jis skaitė Bibliją.
„Ir ką supratai?“, – nedrąsiai paklausiu pakeldamas akis į savo gyvenimo istoriją pasakojantį benamį.
„Nieko aš ten nesupratau“, – iš pradžių lyg kirviu nukerta Arūnas. Vis dėlto, šį tą šis vyras įsidėmėjo.
„Biblijoje rašoma, kad žmonės yra Dievų vaikai, todėl aš irgi toks esu. Dievas pažadėjo išganymą. Dabar belieka laukti mirties“, – atsiduso benamis.
„O Dievą pats tiki?“, – norėdamas išsklaidyti gatvės ūžesyje paskendusią tylą, paklausiu Arūno.
„Dievo netiki tik kvailiai“, – trumpai atsako jis ir padėkoja už atneštą maistą.
Ryt šio benamio laukia nauja išgyvenimo išbandymų diena. Nors rytojus gali ir neišaušti...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.