Net sunku patikėti, kad į Vilniaus universitetą žurnalistiką studijuoti atvykusi tada dar mažai kam žinoma Renata Šakalytė taip nelengvai yrėsi kelią, kol tapo TV3 žinių vedėja.
Garsi moteris prisipažino, kad kai apsisprendė studijuoti žurnalistiką, pateko tik į dalinai valstybės finansuojamą vietą, tad studijoms reikėjo dar 500 litų.
„Man tokie pinigai buvo labai dideli. Deja, bet mano šeimoje jų tuo metu nebuvo. Ir tada močiutė mane pradėjo spausti: „Na, klausyk, galbūt tu gali įstoti kur nors, kur nereikėtų tau mokėti, ir pasirinkti norimą specialybę“.
Pradėjau galvoti apie turizmą, bet galiausiai supratau, kad galiu studijuoti bet ką, bet man tai nebus malonu, nes aš noriu studijuoti būtent žurnalistiką“, – pasakojo R.Šakalytė-Jakovleva.
Išgelbėjo 500 litų
Patekusi į tokią aklavietę, jauna mergina nuėjo į savo klasės auklėtojos namus. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti Zita prie arbatos puodelio kalbėjosi su Renata, ir svarstė, ką daryti.
„Aš apsipyliau visa ašaromis ir jai pasakiau: „Po velnių, aš nestudijuosiu žurnalistikos!“. Ji nustebo: „Ką, juk ten įstojai! Ne, Renata, tu turi studijuoti žurnalistiką“.
Aš sakiau, kad neturiu tų 500 litų. O ji man pasakė, kad duos tuos pinigus“, – prisimena R. Šakalytė-Jakovleja.
Mergina buvo apstulbusi. Nors buvo sunku priimti, auklėtojos paskolinti 500 litų ištraukė ją iš duobės, kurioje Renatai būtų tekę rinktis tarp nemokamų, tačiau vargu ar širdžiai mielų studijų.
„Tokie dalykai labai paskatina siekti savo svajonių“, – apie išbridimą iš aklavietės sakė garsi vedėja.
Neturėdavo valgyti
Studijų pradžia nebuvo lengva. Norėdama pragyventi sostinėje, mergina turėjo dirbti, tačiau kartais tai neišgelbėdavo nuo alkanų dienų.
„Mano pirma darbovietė – prekybos centras. Jame aš pristatinėdavau prekes apsirengusi snieguole. Psichologiškai tai labai sunkus darbas, nes prekybos centre žmonės po darbų skuba, o tu šneki kažkokias nesąmones ir ragini pirkti.
Kuo daugiau nuperka, tuo didesnį priedą gauni prie savo varganos algos.
Bet tai buvo darbas tam, kad aš išgyvenčiau. Nes gyventi mieste, kuriame esi vienas kaip pirštas (o taip aš jaučiausi Vilniuje), buvo tikrai nelengva.
Tad buvo dienų, kai mėnesį man reikėdavo pragyventi su 5 litais kišenėje, ir dienų, kai neturėdavau valgyti“, – pasakojo R.Šakalytė-Jakovleva
Tačiau gyvendama bendrabutyje iš kitų žmonių ji sulaukė ir gerumo. „Pavyzdžiui, ateidavo su keptuve bulvių ir sakydavo man: „Šiandien valgyk su manim“. Ačiū jiems už tai“, – savo geradariams šypsodamasi dėkojo žinoma televizijos žurnalistė.
Netikėtas skambutis
Bet net jo juodos nakties išaušta šviesi diena. Po pirmo kurso mergina galėjo atlikti praktiką ir pasirinko darbą Lietuvos nacionaliniame radijuje.
Lietuvos radijuje mergina dirbo visus likusius studijų metus, tačiau baigusi žurnalistiką R.Šakalytė-Jakovleva suprato nebegalinti dirbti be iššūkių.
„Su savo viena geriausių draugių, kursioke, šnekėjau vakare ir vis sakiau, kaip aš noriu tas žinias paskaityti. Bet kur eiti? TV3 žiniose dirba Aurelija Razmarataitė, LNK žinias veda Gražina Sviderskytė. Juk jų nenuversi. Amžiais jos čia sėdės ir skaitys žinias iki pensijos!
Tačiau po savaitės man draugė skambina: „Renata, ar matei? „TV antenoje“ – žinutė. TV3 ieško vakaro žinių vedėjos. Bandyk!“ – netikėtą savo draugės skambutį prisiminė ji.
Sėkmės nesitikėjo
Parašiusi savo prisistatymą, po kelių dienų mergina sulaukė pakvietimo į darbo pokalbį. Važiuodama į filmavimo studiją ji atmintinai mokėsi kelis žinių tekstus.
R.Šakalytė-Jakovleva pasakojo, kad po to išbandymo nė nesitikėjo, kad jai dar kartą paskambins.
„Praeina savaitė. Niekas man neskambina. Aš jau ieškausi kito darbo. Buvau jau net pamiršusi, nes nesitikėjau, kad gali man kas nors pavykti. Jau net buvau beveik susitarusi, kad dirbsiu žurnaliste žurnale „Stilius“.
Bet kai ruošiausi važiuoti pas močiutę į kaimą, o jie man sako: „Žinokit, neišeis. Reikia susitikti. Aptarti darbo sąlygas“.
O aš mintyse galvojau: „Yes, Yes, o Dieve“ , – apie tai, kaip pateko į žinių vedėjos kėdę, kalbėjo garsi žurnalistė.
Kvietė atrasti save
Šią savo sėkmės istoriją žinoma laidų vedėja papasakojo atvykusi į Klaipėdos Socialinių mokslų kolegiją, kur vyko renginys „Esu unikalus – Galiu viską!“. Įkvepiančios Renatos istorijos salėje susirinkusi publika klausėsi sulaikiusi kvapą.
Čia susirinkę jaunuoliai galėjo pabendrauti su Lietuvos įžymybėmis ir išgirsti, kaip klostėsi jų gyvenimas iki šie tapo žinomi.
Taip šiuo renginiu buvo siekiama įkvėpti ir paskatinti jaunimą pokyčiams, savirealizacijai, kūrybai ir aktyviai bei prasmingai veiklai.
Susirinkę renginio dalyviai galėjo dar kartą įsitikinti, kad kelias į sėkmę išties nėra lengvas, tačiau gyvenime ateina akimirkos, kai verta žengti sunkius, bet į svajonę vedančius žingsnius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
