Mūsų šalyje nuolat aidint politiniams, korupcijos ir įstatymų skandalams, jau ne pirmą kartą prabylama apie jaunąją Lietuvos kartą, netrukus pakeisiančią senuosius politikus ir galbūt išgelbėsiančią nuo besitęsiančio chaoso. Ar toks scenarijus realus?
Liutauras įsitikinęs – mūsų šalies jaunuomenei nusispjaut į politiką, todėl ji pati kalta dėl blogo gyvenimo Lietuvoje, tačiau tai galima pakeisti.
Liutauras sakė, kad neatmeta galimybės ateityje tapti Seimo nariu.
„Tai labai ambicinga. Taip, tokių minčių yra. Bet aš į politiką nesiveržiu. Jei man Dievas duos – žinoma! Aš prisiimsiu šią „naštą“, bet per prievartą žūtbūt lipti per galvas aš nesiruošiu“, - tikino nuo 5-tos klasės politika besidomintis paauglys, jau priklausantis vienai Lietuvoje veikiančiai partijai.
Ką Lietuvos jaunimas mąsto apie politiką ir šiuo metu vykdomas valstiečių pertvarkas? Kaip įsivaizduoja mūsų šalies ateitį po dar 27-erių nepriklausomybės metų? Kaip suvaldyti emigracijos problemą ir ką daryti su pensininkais, kurie lieka šalyje?
Kritikuoja alkoholio reformą
Jei nuo kitų metų įsigaliosiančios alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios asmenims iki 20-ties metų vartoti alkoholį, galiotų jau šiuo metu, nors ir turi teisę balsuoti, vairuoti automobilį, tarnauti kariuomenėje ir žūti kare už tėvynę, Liutauras dar vienerius metus negalėtų gerti alkoholio. Ar tai jam problema?
„Man alkoholis niekada nebuvo problema. Bet uždraustas vaisius visada pats saldžiausias. Jei 14-15 metų asmenys sugeba nusipirkti, aš nemanau, kad tai yra sprendimas“, - „valstiečių“ įvykdytą alkoholio reformą kritikuoja 19-metis.
Jo teigimu, „valstiečiai“ alkoholio pardavimą riboja tik todėl, kad rinkimų kampanijos metu toks pažadas buvo vienas iš kertinių akmenų.
„Jei būtų mano valia, aš nebūčiau draudęs. Nes dabar atsiras dar didesnis poreikis. Vaikai apie tą alkoholį sužino jau nuo mažų dienų. Iš tėvų“, - įsitikinęs jis.
Kirto nebalsuojantiems: „Tai jūsų pareiga!“
Jaunimas kritikuoja šiuo metu valdžios įgyvendinamas pertvarkas. Tačiau Liutauras piktu žvilgsniu gręžiasi ne į valdžią, o į pačią jaunuomenę.
„Jauni žmonės sako, kad Lietuvoje nėra ateities. Atsiprašau, gerbiamieji! Į rinkimus atėjo tik 51 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos gyventojų, iš kurių tik penktadienis – jaunimas. Ir jie sako, kad Lietuvoje nėra ateities? Mes ne nuo to pradedame“, - dėstė vaikinas.
Anot jo, argumentas, kad nėra už ką balsuoti – niekinis. „Po to, kai man suėjo 18 metų, aš atėjau į rinkimus vien todėl, kad tai mano, kaip piliečio, pareiga. Kai kuriose moderniose Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, valdžia nesikiša į tai, kad jaunimas eitų balsuoti. Patys šeimos nariai juos ragina net tada, kai balsuoti už ką nėra“, - sakė jis.
Lietuva 2044-aisiais
Akivaizdu, kad mūsų šalis susiduria ne tik su menkstančio rinkėjų aktyvumo, bet ir emigracijos problema. Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, nuo 1990 m. iki 2017 m. pradžios gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. (23 proc. šalies gyventojų).
Susiję straipsniai
Lietuva skaičiuoja 27-erius nepriklausomybės metus. O kokia mūsų šalis bus po dar 27-erių metų 2044-aisiais? Ar tais metais gali išaušti diena, kai paskutinis šalies gyventojas oro uoste išjungs šviesą?
„27-eri metai yra ilgas laiko tarpas. Per prabėgusius nepriklausomybės metus nebuvo padaryta nieko. Kaip aš įsivaizduoju Lietuvą po 27-erių metų, kai mes jau būsime pusamžiai žmonės? Tai valstybė su tyra visuomene. Išnyks homo sovieticus. Mes būsime nauja karta. Bet mumyse ta sovietinio palikimo kruopelytė dar jausis, nes mes esame užauginti tėvų, kurie šiek tiek augo sovietinėje valdžioje. Bet jau mūsų vaikai augs vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujančioje šalyje. Tai bus nauja Lietuva ir visuomenė. Net neabejoju. Tam reikia tik palankios valdžios ir naujo lyderio, gebančio suvienyti šalį“, - prognozavo Liutauras.
Vaikinas kalbėjo, jog niekada neateis diena, kai jis pasiryš emigruoti. „Niekados“, - žvelgdamas į mūsų pokalbį įrašinėjantį diktofoną tvirtai pareiškė jis ir pridūrė, jog nebijo ištarti šio savo užfiksuojamo pažado.
„Galima sakyti, kad tai iš dalies ir valdžios problema“, - sakė jis, bet pabrėžė, jog emigruoti nusprendę lietuviai taip pat vadovaujasi klaidingu požiūriu.
„Jie didelę dalį mokesčių skiria tai valstybei, kurioje dirba. Jie turi deklaruoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir mokėti mokesčius tai šaliai, kurioje gimė. Tegul siunčia pinigus tėvams, nes išgyventi už 240 eurų (tokį minimalių poreikių krepšelį 2017 metais nustatė Lietuvos valdžia, - aut. past) yra pasityčiojimas“, - įsitikinęs Liutauras.