„Jei šie komentarai būtų skirti valdžios institucijų atstovams arba tradicinės orientacijos asmenims, reikalai kaip mat pajudėtų ir šių komentarų autoriai jau sėdėtų teisiamųjų suole“, – įsitikinęs 19-metis „Bendraukime“ autorius Jonas Valaitis.
Pranešė apie komentarus
Po J.Valaičio paskelbtos publikacijos apie LNK konkurso „Lietuvos balsas“ Gražvydo Sidiniausko netradicinę seksualinę orientaciją pasipylę įžeidaus ir grasinančio pobūdžio komentarai nepraslydo pro teksto autoriaus akis. Apie galimai neapykantą kurstančius ir susidoroti skatinančius mažiausiai 22 komentarus J.Valaitis pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Pranešimą surašyti jam padėjo teisės ekspertas Aivaras Žilvinskas, kurio įsitikinimu, komentatoriai, galimai kurstę susidoroti ir skatinę neapykantą prieš asmenų grupę dėl jos seksualinės orientacijos, įžeidinėję bei keikę ir patį žurnalistą dėl jo pažiūrų, neturi likti nenubausti.
Tačiau dėl galimos nusikalstamos veikos Klaipėdos apygardos prokuratūra tyrimo nusprendė nepradėti.
Apskundė prokuratūros sprendimą
J.Valaitis tokį Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, bet ir šis sutiko su Klaipėdos apygardos prokuratūros nuomone, jog netradicinės orientacijos žmones sugaudyti ir utilizuoti, deginti ir žudyti skatinę bei iš žurnalisto dėl jo įsitikinimų viešai išsityčioję ir jį necenzūriniais žodžiais išpravardžiavę komentarų autoriai nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nes tai tebuvo nuomonė. Valstybė negali bausti žmonių dėl jų įsitikinimų.
„Aš nenustebau, kad šioje šalyje esama padugnių, kurie rašo, jog netradicinės orientacijos žmones reikia spardyti, daužyti, juos deginti. Tačiau mane pribloškė mūsų teisėsaugos reakcija į šiuos komentarus. Pasirodo, su keiksmais ir grasinimais galima toli nueiti ir likti nenubaustam, – sakė J.Valaitis. – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta žodžio laisvė – viena pamatinių demokratijos vertybių, tačiau kada ji peržengia ribas? Ar kurstymas žudyti – žodžio laisvė? Ar nuomonė, kad dėl tam tikrų pažiūrų, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės žmogų reikia žudyti, turi būti ginama, ar baudžiama?“, – svarsto J.Valaitis.
Nusikaltimo neįžvelgė
„Vertinant pareiškėjo Jono Valaičio pranešime nurodytus komentarus, būtina atsižvelgti į tai, kad komentarai parašyti skirtingų subjektų (asmenų, – lrytas.lt), todėl kiekvienas komentaras vertinamas atskirai, o ne kaip visuma, taigi, nelaikytinas kaip skatinantis neapykantą ar kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, o vertinamas kaip komentaro autoriaus nuomonė“, – rašoma Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Klaipėdos apygardos prokuratūra penkių puslapių atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą mėgino paaiškinti, kodėl komentarai, kuriuose atvirai raginama žudyti homoseksualius asmenis, nesudaro nusikaltimo sudėties. Skaičiau gal kokius šešis kartus tą patį tekstą ir įsigilinęs galiu pasakyti, kad tai, mano manymu, buvo absoliutus nusišnekėjimas, dėl kurio, teisininko Aivaro Žilvinsko pagalba, sausio 29 dieną surašiau skundą Klaipėdos apylinkės teismui. Mėginau prisišaukti šio teismo sveiką protą“, – kalbėjo J.Valaitis.
Teisingumo paieškos
Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą atmesti skundą J.Valaitis apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris turės priimti galutinį ir neskundžiamą nuosprendį.
Jis užsiminė svarstantis kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą, jei Klaipėdos apygardos teismas priimtų jam nepalankų, bet galutinį ir neskundžiamą sprendimą.
J.Valaičiui teisės klausimais dėl šios istorijos patariantis teisės ekspertas Aivaras Žilvinkas tikino, kad tarp nuomonės reiškimo ir neapykantos kurstymo plyti aiškūs skirtumai.
„Nuomonė – tai tam tikras reiškinių ir aplinkybių vertinimas, kuris gali būti ir subjektyvus, bet vis tiek remiasi žinojimu ir tam tikrais duomenimis. Tuo metu kurstymas ir visa tai, kas yra apibrėžta baudžiamajame kodekse ir draudžiama įstatymu, ir yra tai, kuo siekiama pažeisti kitų žmonių teises arba sukurstyti tokių teisių pažeidimą“, – komentavo jis.
A.Žilvinskas aiškino, kad kitos vakarų šalys turi ilgus šimtmečius demokratijos patirties, o Lietuvai to vis dar trūksta.
„Lietuvos problema yra ta, kad nors tokie atvejai yra kasdienybė, bet institucijų reakcijos – retos. Arba jų net nėra ir tai nepasibaigia jokiu nukentėjusiems asmenims palankiu rezultatu. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija kasmet Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai praneša apie 80 tūkst. neapykantos incidentų. Lietuva praneša apie kelis arba geriausiu atveju keliolika tokių atveju. Kitaip tariant, tas faktas, kad per teisėsaugos institucijas Didžioji Britanija pateikia keliasdešimt tūkstančių užregistruotų neapykantos incidentų, o Lietuva – tik apie kelis, nereiškia, jog Britanija – pilna neapykantos šalis, o reiškia, jog Lietuva nesirūpina šiuo klausimu“, – priekaištus Lietuvos teisėsaugai žėrė A.Žilvinskas.
Homoseksualaus vaikino savižudybė palietė širdį
„Man ši tema yra svarbi, nes aš žinau, kad dėl homofobijos Lietuvoje žudosi žmonės. Yra istorija, kuri palietė daugybę mano draugų. Vieną homoseksualų vaikiną jo homofobiški tėvai dėl jo orientacijos tampė po psichiatrines ligonines tol, kol jis nusižudė. Mano draugų širdies žaizdos dėl jo netekties iki šiol negyja. Jie prarado savo puikų bičiulį, žmogų, kuris norėjo gyventi, bet nusprendė išeiti, nes neberado savyje jėgų toliau kovoti per homofobiškas padugnes, kurie apsireiškė ir mano teksto apie Gražvydą Sidiniauską komentaruose.
Aš manau, kad už savižudybę atsakingi ne tik to nusižudžiusio vaikino tėvai, kai kurie politikai, bet ir kiekvienas, kuris drįsta kėsintis į žmogaus teisę mylėti ir rinktis, ką mylėti. Nes tai jie sukuria tokią atmosferą, kurioje žmonėms savimi būti yra be galo baisu ir skaudu“, – kalbėjo jaunasis žurnalistas.
Jis patikino, kad ir ateityje, jei savo publikacijų komentarų skiltyse pastebės įžeidžius, diskriminuojančius ar neapykantą kurstančius komentarus, vėl kreipsis į teisėsaugą taip bandydamas pamokyti tiek galimus nusikaltėlius, tiek pačius teisėsaugos atstovus ginti žmogaus teises.
„Visai neseniai, kai pasakojau šią istoriją savo klasiokei, ji paklausė, o kam man to reikia, nes juk vis tiek žmonių mąstymo nepakeisiu. Atsakiau jai, kad nors mąstymo ir nepakeisiu, bet įtikinsiu juos, kad tokią homofobiško mąstymo gėdą jie turi slėpti. Galbūt vieną dieną jie suvoks.
Juk teismai ir žmogžudžių dažnai nepakeičia. Kai kurie nesigaili tų nusikaltimų. Bet vis tiek jie turi būti nubausti. Ir su jais reikia rimtai dirbti psichologams. Aš tikiuosi, kad pasieksiu, jog šie komentarų autoriai bus nubausti. Gal kitąkart nebekils ranka to daryti. O jei pakils – tegul susimoka už kiekvieną to komentaro raidę. Ir jiems galiu perduoti, kad bausmės gresia ne tik piniginės, bet ir laisvės atėmimo. Tad tegul jie gerai pagalvoja, ką daro“, – įstatymus pažeisti ketinančius komentatorius įspėjo J.Valaitis.
Neapykantos kurstymas baudžiamas
„Raginimas kažką žudyti jau savaime prasilenkia su normos ribomis. Akivaizdu, kad tai ne nuomonė, o kurstymas atlikti neteisėtus veiksmus. Tik klausimas, kokio pobūdžio atsakomybė dėl tokių veiksmų turėtų būti.
Mažų mažiausiai tai yra kvailystė ir tokios „nuomonės“ neturi būti nei gerbiamos, nei toleruojamos. Bet ar tai sudaro nusikaltimo sudėtį, priklauso nuo kiekvieno atvejo. Bet tokios pozicijos reiškimas nėra suderinamas su šiuolaikinės visuomenės principais“, – sakė teisininkas A.Žilvinskas.
Pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
