Su dviračiu išriedėjęs vilnietis pasijuto lyg Rusijos provincijoje

Norint saugiai, efektyviai ir patogiai naudotis dviračiu, būtina tinkama infrastruktūra: dviračių takai, saugios, tinkamai pažymėtos perėjos, vietos dviračiams parkuoti ir t.t.

 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
 Vilnietį piktina dviračių takai.<br> Skaitytojo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Povilas Gaidelis

Apr 24, 2018, 5:22 PM, atnaujinta Apr 24, 2018, 5:37 PM

Ar Vilnius gali pasigirti šioje srityje? Manau, kad ne. Tie, kurie nuolat naudojasi dviračiu, tai gali patvirtinti. Nesiimu spręsti, kokia padėtis yra miesto centre, nes ten dviračiu nevažinėju. Noriu apibūdinti padėtį savo rajone – miesto šiaurinėje dalyje.

Tik ekstremaliam važiavimui

Trumpai paminėsiu tik porą pagrindinių dviračių takų šiame rajone – Žaliųjų Ežerų ir Molėtų plento takus. Žaliųjų Ežerų takas prasideda Santariškėse ir baigiasi Europos parke. Apie 1 km ilgio tako pradžia normali. Ji išasfaltuota, balta linija padalinta į dvi dalis: į pažymėtą dviračio siluetu – skirtą dviračiams ir kitą – pėstiesiems.

Deja, visa ši idilė pasibaigia vos pasiekus Verkių mišką. Čia takas neasfaltuotas. Nežinau, ką dėl tokios metamorfozės reikėtų kaltinti: neišmanėlius kelio projektuotojus ar nesąžiningus darbų vykdytojus. Jų darbo „rezultatus“ savo kailiu patiria visi dviratininkai, važiuojantys šiuo taku. Takas nelygus, vasaros metu kyla dulkės, nes čia neretai prašvilpia ir motorizuoti važiuotojai. Palijus lietui, lomose telkšo balos. Į jas subėga ne tik vanduo, bet ir žemės nuo tako paviršiaus.

Dėl to išdžiūvus balai lieka „purvo vonios“, kurias dviratininkams tenka forsuoti. Dėl to užsiteršia ir dyla dviračių transmisija, purvu aptaškomi drabužiai. Purvas susikaupia tarp rato ir skydelio užblokuodamas ratą. Įkalnėse ir nuokalnėse takas pavojingas, nes dažnai paveikiamas vandens erozijos. Šiose vietose jį dengia birus stambių frakcijų žvyras ir skalda. Toks paviršius tinka tik ekstremaliam važiavimui. Takas siauras, nepadalintas į dvi dalis, skirtas dviračiams ir pėstiesisiems.

Primena Rusijos šunkelius

Kadangi čia vaikšto daug pėsčiųjų su vaikais ir šunimis, neretai susidaro pavojingos situacijos. Vieną iš svarbiausių, vaizdingiausių Vilniaus dviračių takų galima įvertinti kaip netinkamą naudoti. Man jis primena kažkada matytus Rusijos provincijos šunkelius. Kitas dviračių takas driekiasi iš Santariškių šalia neseniai rekonstruoto Molėtų plento. Jo danga kieta, tačiau takas labai siauras. Dviratininkų kelyje čia kartkartėmis vis pasitaiko stulpai ir kitos kliūtys.

Sunku paaiškinti, dėl kokios priežasties kelininkai čia pasistengė įrengti dviratininkams dar ir papildomas kliūtis – savotiškus spąstus. Tose vietose, kur į plentą įsuka šalutiniai keliukai, dviratininkai priversti daryti staigius viražus. Užuot važiavę tiesiai, jie priversti įsukti į šalutinį keliuką ir po to staigiai sukti į kairę. Kam to reikia, matyt, ir patys kelininkai nežino. Toks vaizdelis yra Vilniaus šiaurinėje dalyje. Manau, jog tai nedaro garbės mūsų sostinei ir jos vadovams. Tenka pažymėti, jog nepatrauklus ir nepatogus dviračių takas skatina važiuoti gatvės važiuojamąja dalimi, o tai ne taip jau saugu. Be to, važiuojant gatve būtina rankų mostais rodyti posūkius. Apie netinkamus šaligatvių bortelius neverta nė kalbėti. Ši problema iškyla kiekviename žingsnyje.

Kai vasarą būname Palangoje, ten daug tenka važinėti dviračiu. Galiu atsakingai patvirtinti, jog dviračių takai pajūryje kur kas geresni nei Vilniuje. Pavyzdžiui, Girulių miške pašalinami net „gumbai“ asfalto dangoje, kuriuos iškilnoja medžių šaknys. Kai teko važinėti dviračiu užsienyje (Anglijoje, Kanadoje), patyriau, jog ten miškuose takai tiesiami prisilaikant specialių reikalavimų.

***

Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Antonas Nikitinas komentavo, kad šis takas buvo nutiestas miško teritorijoje, todėl jo danga tiesiant buvo numatyta iš birių medžiagų – tankintos skaldos. 

„Gera žinia, kad problemines vietas planuojama tvarkyti šiemet: apie 700 m atkarpą, kurioje kaupiasi vanduo ir paplaunamos įkalnės, ketinama jau artimiausiu metu tvarkyti – įrengti kietą dangą, kitur, kur yra poreikis, remontuoti esamą dangą. 

O dėl Molėtų plento, nemaža dalis atnaujinta ne miesto teritorijoje, ir įtakos projektui daryti Vilnius neturėjo galimybės, be to, projektas įgyvendintas prieš gerą dešimtmetį pagal ano meto standartus – įrengiant šiais laikais jis, žinoma, būtų kitoks. 

Šiuo metu miestas kelia gerokai aukštesnius kokybės reikalavimus: dviračių takų dangai, pločiui, bordiūrams (jie susikirtimuose įrengiami lygiai su danga arba iš viso neįrengiami) ir kitiems elementams. Vien šiemet patogių ir tvarkingų takų ketinama įrengi daugiau kaip 30 km – daugiau nei bet kada anksčiau“, – komentavo „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas A.Nikitinas.

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.