Apleista aikštė
Bet visa ši minia nesidairydama ir lyg nepastebėdama stengėsi kuo greičiau praeiti pro amfiteatrinę aikštę prie Juozo Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“, įsiterpusios tarp Nacionalinės dailės galerijos ir banko pastato.
Aikštę projektavo Lietuvos architektūros pažibos – broliai A. ir V. Nasvyčiai ir G. Baravykas. Puikiai deranti su aplinka amfiteatrinė aikštė galėtų būti puiki vieta miesto renginiams ir koncertams, bet jau daug metų yra apleista ir niekam nereikalinga.
Ir kuo labiau gražėja ir modernėja Konstitucijos prospektas, tuo liūdniau atrodo ši vieta. Kiekvieną dieną pravažiuodama pro šią vietą pagalvoju, kad ir Vilniaus valdžia šį vaizdą mato tikrai dažnai, nes yra visai aikštės kaimynystėje, bet, matyt, šitas vaizdas miesto biurokratams akių nebado.
Vaizdas kaip iš Pripetės
Iškilotos, suskilusios plytelės, apsilaupę, grafičiais išterliotos atraminės sienelės, suodina, pajuodavusi skulptūra ir apgailėtinos būklės, peraugę, išsekę, ir vos šakas benulaikantys medžiai aplink ją. Atrodo, kad tai vaizdas iš Pripetės – seniai apleisto negyvenamo miesto. Taip atrodo aikštė pačiame Vilniaus centre, reprezentacinėje vietoje.
Labai norisi sostinės mero paklausti, ar tikrai miestas toks neturtingas, kad neišgali persodinti kelių dešimčių medžių, perkloti kelių šimtų kvadratinių metrų plytelių ir sutvarkyti keliasdešimties metrų atraminių sienučių?
Nejaugi tai tokie kosminiai pinigai? Jeigu jau savivaldybė to tikrai neišgali, tai gal turtingų aikštės kaimynų bankų paprašytų pagalbos, gal bent jie susimestų, nes tokia varginga kaimynystė nei jiems, nei nacionalinei galerijai garbės nedaro.
Savivaldybei dėl tokio apsileidimo tikrai turėtų būti gėda, bet meras dar turi laiko įsirašyti papildomą, ir tikrai svarbų darbą, į savo nuopelnų sąrašą.
***
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Ibianskaitė komentavo, kad Vilniuje jau trejus metus sėkmingai įgyvendiname gyvenamosios aplinkos gerinimo ir viešųjų erdvių sutvarkymo programą.
„Miesto veidas labai sparčiai keičiasi ir pradėjome nuo itin svarbių sričių: tvarkome iki tol daugelį metų apleistus duobėtus daugiabučių kiemus ir gatves, ištrupėjusius šaligatvius, nesaugias viešojo transporto aikšteles. Atgimsta Vingio parkas, sodinamas rekordinis skaičius medžių mieste, pradėtas tvarkyti vienas seniausių dar 17 a. Sapiegų parkas, pradėta tvarkyti Neries Senvagės teritorija nuo Upės iki Ozo gatvės, tvarkomos Stoties prieigos. Gyventojos minimoje vietoje savivaldybė taip pat yra suplanavusi tvarkymo darbus: šiais metais teritorijoje egles pakeis žydintys dekoratyviai krūmai.
Primename, kad Vilniaus miesto savivaldybė tvarko ne tik viešąsias erdves centrinėje miesto dalyje, bet ir šalia vilniečių namų. Vien pernai ir užpernai buvo atnaujinta net 700 Vilniaus kiemų, o šiais pokyčiais, kuriems savivaldybė 2017 m. skyrė daugiau kaip 2,5 mln. eurų. džiaugiasi dešimtys tūkstančių gyventojų. Tokio kiemų atnaujino Vilniuje, koks vyksta pastaruosius dvejus metus nebuvo nuo mat Nepriklausomybės atkūrimo. Šiemet bus atnaujinti ir likę daugiabučių namų kiemai.
Be viso to, jau pradėti tvarkyti 13 skverų Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse, Karoliniškėse bei kituose rajonuose. Skverų atnaujinimo darbai jau baigiami ir Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje, Antakalnyje, Pilaitėje, Grigiškių, Žirmūnų ir Rasų rajonuose – juose taip pat remontuojame senus ir tiesiame naujus šaligatvius, dviračių takus, statome suoliukus, tvarkome želdinius bei atnaujiname šviestuvus. Visi darbai baigsis dar šiemet, iš viso sutvarkysime 30 skverų visame mieste.
Šiemet įvairiose sostinės seniūnijose bus sutvarkyta net 80 kilometrų gatvių, beveik 10 km iš jų žvyrkelių, sutvarkyta 350 įvažiavimų į daugiabučių namų kiemus, paklota apie 20 km naujų šaligatvių ir bus suremontuota ir 16 km susidėvėjusių“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
