Pravažiavus dar kelis kilometrus pamatau šokiruojantį vaizdą – du automobiliai susidūrė kaktomuša. Sustojus kelkraštyje ir išlipus iškart skambinu 112. Sakau, kad reikia skubiai medikų, bet prasideda klausimai, kokie automobiliai, kiek žmonių, koks amžius?
Sakau, neklausinėkite, pagalbos reikia. Tuomet man paaiškina, kad jau gautas toks pranešimas ir pagalba jau vyksta. Baigus pokalbį einu artyn automobilių ir per kūną pereina toks baimės jausmas, kad kojos sminga į žemę ir negaliu pajudėti.
Prieš akis – „Audi“ automobilis, o jo priekyje matau tris žmones. Suskamba telefonas – greitoji pagalba skambina patikslinti informaciją. Pasakau, kad mažiausiai penki žmonės yra sužeisti. Reikia būtinai ugniagesių su spec. įranga laisvinti žmones. Matant tokį vaizdą pasakiau, kad reikia ir reanimobilio, nes jau galvojau apie blogiausią.
Po pokalbio prieinu prie „Mazdos“. Pamatau keleivio vietoje sėdinčią moterį, ji skundėsi šonkaulių ir stuburo skausmu. Atlupus duris ji bandė lipti, bet skausmas neleido, nusprendėme geriau laukti pagalbos.
Tuo metu iš „Audi“ ištraukė paauglę keleivę, kuri sėdėjo gale. Nuo smūgio ji buvo užvirtusi ant kitų žmonių automobilyje. Paguldė ją ant žolės, jai buvo prakirsta kakta, stipriai kraujavo. Sakė, kad labai skauda petį.
Visą laiką ji klausinėjo, kaip jos artimieji ir sakė, kad jai baisu, nieko nesuprato, kas įvyko. Noriu labai padėkoti moteriai, kuri visą laiką buvo šalia paauglės, ją ramino ir prižiūrėjo.
Priėjus prie „Audi“ galvojau, ką toliau daryti – draugas nusprendė pabandyti per bagažinę ištraukti keleivius. Ištraukus visus daiktus iš bagažinės pamatėme, kad keleivė, sėdinti gale, buvo neprisisegusi saugos diržų. Avarijos metu ji trenkėsi į priekinę sėdynę, kuri prispaudė ją pačią ir tuo pačiu keleivę, sėdinčią priekyje.
Pamatęs ugniagesių sunkvežimį pagalvoju: „Viskas jau bus gerai – vienas du sukarpys mašiną ir visi bus išlaisvinti.“ Ugniagesių sunkvežimis sustojo apie 150 metrų nuo automobilių. Matau ugniagesys lipa, aš jam rodau arčiau privažiuoti, jis išlipa, aš jam šaukiu traukti įrangą, nes prispausti trys žmonės.
Pasirodo, jis be jokios įrangos, tik su lomu. Aišku, jis skubiai per raciją praneša, koks baisus įvykis ir reikia pastiprinimo. Atvykus pirmam greitosios pagalbos ekipažui iškart kviečia daugiau.
Prasidėjo bandymas išlaisvinti žmonės iš „Audi“ su lomu. Laužiant duris pamaniau, kad geriau man nelįsti ten, todėl nuėjau prie paauglės pasižiūrėti, kaip ji. Medikė jau leidžia jai nuskausminamuosius, paauglė vėl klausia, ar visi sveiki jos šeimos nariai.
Visi aplinkui žmonės ramina ją, bet medikė sugeba pasakyti, kad nelabai sveiki, bet gyvi. Po velniais, jai šokas po įvykio, o tokį jai drebia. Atvyksta daugiau greitųjų pagalbų ir antras ekipažas ugniagesių, spėkit ar su spec. įranga?
Taip, jūs atspėjot, aišku, kad be jos. Šalia girdžiu, kaip medikė sako – trys žmonės sužeisti, reikės vežti. Sakau, palaukit – penki, trys dar automobilyje užspausti. Atrodo, kad greitosios pagalbos nemoka tarpusavyje bendrauti ir taip gaunasi, kad neatvyksta tinkama pagalba.
Prieinu prie audi automobilio, bandom traukti vairuotoją, ačiū dievui jis buvo prisisegęs saugos diržus, bet pagalba neturi net peilio nupjauti saugos diržui. Atsegus diržą vyras perduotas medikams.
Kai išlaisvino gale sėdėjusią keleivę matėsi, kad greičiausiai bus lūžęs dubens kaulas, nes tik medikams palietus ji aimanavo iš skausmo. Kai buvo traukiama priekyje sėdėjusi keleivė, ji taip pat stipriai aimanavo. Kai jau visi nukentėjusieji buvo išlaisvinti ir perduoti medikams, atvyko trečias ekipažas ugniagesių, gal jau buvo su įranga, bet jos nebereikėjo.
Kai jau visi buvo perduoti medikams nusprendėme, kad jau reikia vykti toliau namo. Rašau šią istoriją dėl kelių dalykų. Pirmas – jei sėdi už transporto priemonės vairo, turi suprask, kad tai šaltas ginklas, kuris gali nužudyti žmones.
Antras dalykas – suvokite, kad saugos diržai ne šiaip sau. Jei gale sėdėjusi keleivė būtų prisisegus saugos diržu, būtų švelnesnės pasekmės. Trečias dalykas – negi kelyje Vilnius-Ignalina pirmą sykį tokia avarija? Negi greitoji pagalba neturi įrangos? Negi pradžioje siunčia ekipažus, kad patikrintų, ar tikrai reikia tokios pagalbos, kokios prašo skambindami? Bandydami padėti žmonėms mes galėjome jiems pakenkti sveikatai, bet ką daryti, kai matai tokią situaciją?
Paskutinis dalykas – žmonės, pamatėt avariją, sustojus išlipot pažiūrėti kaip kokį šou ir nieko nepadėjot, tai maloniai dinkite iš vaizdo ir patraukite savo transporto priemones, kad nesimaišytumėte spec. pagalbai.
Pabaigdamas noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie skubėjo padėti ir, aišku, dėkoju greitajai pagalbai, kad gelbėjat gyvybes, ne jūs kalti, kad ne visą įrangą turit.
***
Bendrojo pagalbos centro atstovės viešiesiems ryšiams Vilmos Juozevičiūtės ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič parengtame komentare rašoma, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Bendrasis pagalbos centras išsamiai išnagrinėjo eismo įvykio chronologiją ir skaitytojo pateiktą informaciją apie rugpjūčio 11 d., Švenčionių rajone, krašto kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai įvykusį eismo įvykį, kurio metu kaktomuša susidūrė 40-mečio vyro vairuojamas automobilis „Mazda 3“ ir 54 metų vyro vairuojamas automobilis „Audi 80 Avant“. Po susidūrimo 6 žmonės, abiejų automobilių vairuotojai ir 4 keleivės (41-erių, 48-erių ir 57-erių metų moterys ir 14-metė mergaitė), patyrė įvairaus sunkumo kūno sužalojimus, visi gydomi ligoninėje.
Pareigūnai primena, kad eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui yra išdėstytos Kelių eismo taisyklėse (219–222 p.), kur nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje. Jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie įvykį reikia pranešti pareigūnams ir pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti, kol atvažiuos pagalba arba vadovautis telefonu gautais pareigūnų nurodymais.
Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112, būtina kuo išsamiau atsakyti į operatoriaus užduodamus klausimus. Kuo tiksliau (aiškiau) ir konkrečiau į juos atsakoma, tuo operatorius greičiau gali priimti sprendimą, kokia būtina pagalba, t. y. kokioms spec. tarnyboms turi būti perduotas pranešimas. Tiek greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriams, tiek priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantiems Bendrojo pagalbos centro pareigūnams reaguojant į pranešimą labai svarbus galimai nukentėjusių, prispaustų žmonių skaičius, kad būtų išsiųstas reikalingas (optimalus) medikų brigadų ir ugniagesių gelbėtojų komandų skaičius.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad eismo dalyviai įvykio vietoje turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
Teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, būtina vadovautis Bendrojo pagalbos centro arba greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nurodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant nukentėjusiems savarankišką nekvalifikuotą pagalbą, svarbu nepervertinti savo galimybių ir dar labiau nepakenkti nukentėjusiesiems.
Apibendrinant, visiems skaitytojams galima būtų duoti keletą patarimų:
1. Skambindami skubios pagalbos numeriu 112, atidžiai klausykite, ko Jūsų klausia operatorius ir stenkitės tiksliai atsakyti į klausimus. Jei nežinote atsakymo, sakykite, kad nežinote, bet nesiginčykite, negaišinkite laiko. Operatorius neužduoda nereikalingų klausimų – atsakymai į pateiktus klausimus reikalingi reaguojančioms tarnyboms (kiek, kokių automobilių siųsti, kokia įranga bus reikalinga nelaimės vietoje ir pan.).
2. Jei po pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi paaiškėja naujos aplinkybės, pasikeičia situacija įvykio vietoje, praneškite apie tai dar kartą paskambinę skubios pagalbos numeriu 112.
3. Jei matote eismo įvykį, gaisrą (ar kitą nelaimę), nepravažiuokite pro šalį, sustokite, išlipkite ir pažiūrėkite, ar yra nukentėjusių, prispaustų žmonių, kokia pagalba reikalinga, ir tik tada skambinkite skubios pagalbos numeriu 112.
4. Pasirūpinkite, kad Jūsų mobilieji telefonai būtų įkrauti ir neišsijungtų lemtingu momentu.
5. Būtų gerai, jei pagalba būtų kviečiama iš telefonų su SIM kortelėmis – prireikus, tarnybos galėtų su Jumis susisiekti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
