Su drauge abu esam dar besimokantys. Į Vilnių atvykstam nedažnai, nes ne visada pavyksta gauti mašiną ir taip toliau. Bet savaitgalį eglutės įžiebimo proga nusprendėme atvykti traukiniu. Pakalbėjome su drauge, kad kiek kartų yra tekę skaityti apie Vilniaus eglutės įžiebimą, kiek tėvai yra pasakoję, visada atrodo, kad čia kažkas tikrai labai ypatingo. Tai nusprendėm, kad reikia ir mums gyvai pamatyti.
Turiu pasakyt, kad pati eglutė tikrai labai graži, nėra ką pridurti. Matosi, kad daug darbo įdėta. Bet užtai sąlygos ta eglute pasidžiaugti sudarytos ne pačios geriausios.
Kai išlipom autobusų stotyje, Vilnius visas buvo apsnigtas, gatvės pilnos rudo purvo, vietomis slidu. Atrodo nelabai saugiai. Bandėm su drauge žiūrėti, kur tiksliai mums laukti kokio troleibuso, bet paklausti nėra ko, visi grūdasi ir skuba. Vieninteliai, kas stovi ir nieko neveikia, tai treninguoti vyrai prie stoties, kurie rūko ir atrodo grėsmingai.
Nusprendėm geriau važiuoti taksi. Žinojome, kad katedra tikrai netoli, mašina bus saugiau, greičiau ir daug neturėtų kainuoti. Na, gal ir greičiau gavosi, bet dėl saugumo ir kainos kita kalba.
Sumokėjome 20 eurų, nors važiavome ne daugiau 10 minučių. Be to, taksistas vienoje mažesnių gatvių vos vos neužvažiavo ant praeivio ir tada garsiai šaukė, kaip tas jau per geltoną eina. Nors tai pats taksi jau geltonai įsijungus pagreitino ir, tikriausiai, kol pravažiavom, jau buvo ir raudona.
Galiu drąsiai pasakyti, kad nei mano gimtame miestelyje, nei Kaune, kur mokausi tikrai nieko panašaus nebūtų buvę. Nežinau, ar čia dėl to, kad mes ne vietiniai, ar kad jauni, tai tikriausiai kvailiai. Galiu iš bet ko lažintis – kituose miestuose vilniečių laukia ir juos gerbia. Abejoju, ar patiems vilniečiams tikrai keli kilometrai kainuoja 20 eurų, bet atvykėliams turbūt taikomi didesni „tarifai“.
Po šventės jau buvom išmokę savo pamoką ir grįžti nusprendėm troleibusu. Bet iki jo teko klampoti per pusnis ir purvą. Aplinkui milžiniška minia, bet vis tik reikėjo apklausti keturis praeivius, kol radome, kas paaiškintų, kur stotelė link stoties, o vieni paklausti net juokėsi, kad nežinom tokio paprasto dalyko.
Troleibusas irgi prigrūstas. Grindys purvinesnės negu asfaltas. Na, ir žmonės tiesiog nemalonūs. Tu brauniesi, bandai nusipirkti talonėlį, o visi aplinkui bumba lyg geriau jau mes zuikiu važiuotume.
Malonu buvo pamatyti eglutę, tikrai kažkas įdomesnio. Bet visas Vilnius pasirodė nesvetingas. Jam pasijutome per prasti. Lyg tų atvykstančių čia reiktų tik dėl pinigų, o kaip susigaudyti ir patogiai paruošti miestą nepagalvota. Labai liūdna, kad vietoje kalėdinio miestelio geriausiai prisiminsime seną taksi ir purviną sniegą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
