Nemandagus elgesys
Ant kelio stovėti su įjungtu avariniu signalu nenorėjau, nes tai trukdytų eismui, o be to, pažeisčiau Kelių eismo taisykles. Stovėjau prie vartų ir jei būtų kas norėjęs pro vartus įvažiuoti ar išvažiuoti, akimirksniu būčiau pasitraukęs.
Po 5 minučių prie šalia esančio automobilio priėjo žmonės. Susiruošę išvažinėjo atlaisvindami „šeimos vietą“. Tuo momentu privažiavo „Toyota“ automobilis ir pradėjo rodyti posūkį, ketindamas užimti beatsilaisvinančią vietą.
Tuo metu man pro šalį važiavo automobilis ir aš negalėjau greit pastatyti automobilio į atsilaisvinusią vietą, todėl pyptelėjau „Toyotai“ duodamas ženklą, kad aš laukiu tos vietos. „Toyota“ vis tiek prisiparkavo.
Išlipęs iš automobilio „Toyotos“ vairuotojai pasakiau, kad aš laukiau tos vietos. Jos atsakymas buvo: „O iš kur man žinot?“
Atsakiau, kad aš pyptelėjau. Ji atsakė: „Tai ką, aš turiu visus praleisti, kas man pypsina?“. Atsakiau, jog suprantu, ji galėjo nesuprasti, kodėl aš signalizuoju, bet dabar aš jai žodžiu sakau, kad aš čia seniai tos vietos laukiu ir paprašiau atlaisvinti vietą.
Be to, priminiau, kad ji atvažiavo be vaikų, viena ir prisiparkavo „šeimos vietoje“. Nebeturėdama, ką sakyti, vairuotoja man arogantiškai atsakė, kad kreipčiausi į policiją ir nuėjo į parduotuvę.
Sukilo pykti ir noras kerštauti
Žinot, pyktis iššaukia pyktį. Aš pats irgi ne angelas. Pirma šovusi mintis buvo nuspardyti veidrodėlius ir pačiai pasiūlyti pasiskambinti į policiją. Bet pagalvojau, kad automobilyje sėdi mano vaikai – kokį aš jiems pavyzdį parodysiu.
Be to, kuo aš būsiu geresnis už šią arogantišką moterį? Apsiraminęs pagalvojau – gerai, kad veidrodėlių neliečiau. Pyktis ir tokia neteisybė dar pakuždėjo mintį raktu tyliai perbraukti šoną. Bet visgi susitvarkiau su pykčiu ir pradėjau blaiviai galvoti.
Pagal įstatymą į „šeimos vietą“ gali statyti kas panorėjęs. Čia daugiau pilietinio sąmoningumo reikalas, kaip ir troleibuse užleisti vietą. Bet juk aš laukiau tos vietos, o ji man užlindo.
Čia kaip? Kas greitesnis, stipresnis tas ir pirmas? O kas, jei lauki eilėje prie kasos ir kažkas užlenda prieš 10 žmonių ir pradeda mokėti už prekes nekreipdamas dėmesio į stovinčius, o jiems kažką pasakius iš jų dar išsišaipo? Čia teisiškai viskas gerai?
Ką pasakytų policija?
Nežinia, ar policija galėtų pritaikyti „viešosios tvarkos pažeidimą“. Aš į policiją nesikreipčiau nei jei tam būtų teisinis pagrindas. Ne mano būdui. Bet būtų įdomu išgirsti, kaip pareigūnai traktuotų tokį poelgį?
Jeigu policija čia nemato nieko neleistino, tai man tinka. Aš prisitaikysiu prie tokios tvarkos. Spardyti „Toyotų“ veidrodėlius ilgainiui gali peraugti į sporto šaką. Man tinka. Tik žinau, kad tokios visuomeninės normos netiks mano mamai, žmonai, uošvienei.
Tikiu, daugeliui Lietuvos žmonių, ypač silpnosios lyties atstovių, netiktų tokie chamiški poelgiai parduotuvėse ar kitur esančiose eilėse. Nes joms gal neišeitų būti „greitesnėms, stipresnės, naglesnėms“? Ar aš vis dėlto klystu? Nusprendžiau paviešinti istoriją su „Toyota“ vairuotoja. Manau, viešumas pakankama bausmė.
Bet dabar guliu sau lovoje ir rašydamas šias eilutes galvoju: „Kam aš čia vargstu su tuo tekstu? Reikėjo raktu pereiti per šoną ir tegul pati rašo man laiškus. Tegul kreipiasi, kur nori ir tegul savo tiesas įrodinėja.“ Na, bet taip neteisinga, ar ne? Kaip jūs manot, skaitytojai: viešumas ar raktu per šoną?
***
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis primena, jog galiojančiose Kelių eismo taisyklėse nėra reglamentuota „Šeimos vieta“, dėl to vairuotojams negali būti keliami jokie reikalavimai pastatant transporto priemonę į taip paženklintą (pažymėtą) vietą. Atsižvelgiant į tai, vairuotojui, atvykus į šią vietą vienam, administracinė atsakomybė už tai negali būti taikoma.
„Kelių eismo taisyklių 4 punktas reglamentuoja: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Įvertinę šią nuostatą, manome, kad laiške aprašytu atveju automobilio „Toyota“ vairuotoja pasielgė nepagarbiai kito vairuotojo atžvilgiu. Tačiau už tokį veiksmą „Toyotos“ vairuotoja negalėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų. Jei žala būtų padaryta didesnė, už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Viešajame eisme dalyvaujantieji turi elgtis atsakingai, gerbti save ir kitus, vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Savitarpio pagarba ir atsargumas – pagrindinė (bendroji) visų eismo dalyvių pareiga“, – primena Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
