Tuo momentu padariau prasmingiausią ir gražiausią gyvenime nuotrauką. Tais metais išdalinau nuotraukas iš Baltijos kelio visiems pageidaujantiems, o pats galiausiai likau be nuotraukų. Archyvas laukiniais 90-aisiais per gyvenimo peripetijas atsidūrė sąvartyne. Nieko nepadarysi.
Praėjus pusei gyvenimo, mano keturios nuotraukos staiga išniro Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose. Ačiū Vrublevskių bibliotekininkams, kad išsaugojo mano nuotraukas, o svarbiausia – surado mane! Šiomis dienomis Vrublevskių bibliotekoje turėtų vykti paroda, skirta Baltijos kelio 30-mečiui, kurioje bus eksponuojamos ir mano keturios atrastos nuotraukos.
30 metų - nemažas laikotarpis. Užaugo nauja hipsterių karta ir labai daug įvyko svarbių dalykų. Mes laisvi. Mes - Europos Sąjungoje. Mes - NATO nariai. Kartais pagalvoju, o kaip susiklostė šios mažos mergaitės likimas?
Tiesa, ji dabar žavi keturiasdešimtmetė, tikiuosi, sveika ir neemigravusi, o savo gyvenimą paskyrusi Vardan Tos… Norėčiau Tau, mano nuotraukos mažoji heroje, padovanot šią nuotrauką, kaip prasmingiausios gyvenimo akimirkos atminimą. Surask mane.
Galėtume susitikt tą pačią valandą, tą pačią dieną, toj pačioj vietoj. Tik po trisdešimties metų. Mieli skaitytojai – gal kas atpažįstate šią mergaitę? Arba pasidalinkit šiuo pranešimu. Gal įvyks stebuklas…
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
