Estijoje vaiko susilaukusi lietuvė susidūrė su netikėta kliūtimi

Estijoje su šeima įsikūrusi vilnietė nusprendė užsienyje gimusį vaiką registruoti Lietuvoje. Tačiau jauna moteris susidūrė su nemalonia situacija. 

Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Emigrantė nusprendė vaiką užregistruoti Lietuvoje, bet susidūrė su nemalonia situacija.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-02-07 09:52, atnaujinta 2020-02-07 09:53

Internetu užpildžiusi prašymą Civilinės metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje ir pateikusi visas reikiamų dokumentų kopijas, sulaukė atsakymo: reikia atvykti į Lietuvos Civilinės metrikacijos įstaigą. Registracija patvirtinama tik pateikus dokumentų originalus.

Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad emigrantams dažnai iškyla klausimas, kodėl negalima visko susitvarkyti internetu ir jie turi parvykti į Lietuvą su dokumentų originalais.

Teisingumo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus atstovai paaiškino, kodėl galioja tokia tvarka.

Užpildė prašymą internetu

Su portalu lrytas.lt susisiekusi skaitytoja papasakojo savo istoriją – su tokiomis pat kliūtimis susiduria ne vienas užsienyje gyvenantis lietuvis.

Į Taliną išvykusi gyventi vilnietė su Estijos piliečiu susilaukė vaikelio. Panorusi užsienyje gimusį vaiką registruoti Lietuvoje, pirmiausia ji paskambino į LR ambasadą Estijoje, nes turėjo klausimų dėl reikiamų dokumentų tvarkymo.

Ambasadoje buvo pasiūlyta vaiką užregistruoti internetu, prisijungus per elektroninius valdžios vartus.

„Susiradau, kur tai padaryti. Gavau papildomą vaiko gimimo liudijimą pagal 1976 metų Vienos konvenciją, kuris man čia kainavo 10 eurų.

Surinkau visus reikiamus dokumentus, taip pat ir tėvo ID kortelės kopiją. Viską nukopijavau ir, užpildžiusi prašymą metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje, sukėliau į sistemą“, – prisiminė vilnietė.

Teks grįžti į Lietuvą

Po poros dienų iš Civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojos jauna moteris gavo elektroninį laišką: jos pateikti duomenys yra tikrinami.

„Pats prašymas dėl užsienyje gimusio vaiko registracijos bus patvirtintas tik atvykus į skyrių ir pateikus visų dokumentų originalus“, – gautu atsakymu pasidalijo pašnekovė.

Vilnietė pažymėjo, kad iš Estijos parvykti nėra didžiulė problema, tačiau daug emigrantų gyvena toli nuo Lietuvos, todėl tikrai ne kiekvienas gali atvykti.

Kiti registracijos variantai

Vilnietei buvo pasiūlyta dar viena galimybė – užsienyje gimusį vaiką registruoti per LR diplomatinę atstovybę, tačiau perspėta, kad tai gali užtrukti ne vieną mėnesį.

„Buvo pranešta, kad galima susitvarkyti ambasadoje, bet tai brangiau kainuoja ir gerokai ilgiau užtrunka“, – teigė jauna moteris.

Pasiūlytas ir kitas variantas – įgaliojimas sutvarkyti gimusio vaiko registracijos dokumentus gali būti išduotas Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, tačiau šis kelias taip pat reikalauja nemažai laiko ir lėšų.

Teisingumo ministerija: gimimo liudijimas dažnai padirbinėjamas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius teigė, kad emigrantams dažnai iškyla klausimas – kodėl negalima dokumentų registruoti ir visko susitvarkyti internetu.

„Atsakydami į skaitytojos klausimą norėtume informuoti, kad tais atvejais, kai vaikas gimsta Lietuvoje, tėvai jo gimimą gali užregistruoti internetu – pasinaudodami Metrikacijos paslaugų informacine sistema (toliau – MEP informacine sistema). Tačiau tokios galimybės neturi užsienyje gimusių vaikų tėvai.

Kai paslaugos suteikimui reikia tik pareiškėjo prašymo, o visą kitą reikalingą informaciją civilinės metrikacijos įstaiga gali gauti pati iš Lietuvoje Respublikos institucijų valdomų informacinių sistemų, pareiškėjas gali jam rūpimus klausimus (su tam tikromis išimtis) išspręsti tiesiog pasinaudodamas MEP informacine sistema.

Tais atvejais, kai prašymo įvykdymui būtina pateikti užsienio valstybėje išduotus dokumentus, prisijungus prie MEP informacinės sistemos, deja, klausimo iki galo išspręsti nepavyks. Civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas turės įsitikinti užsienio valstybėje išduotų dokumentų autentiškumu, todėl paprašys pateikti ir šių dokumentų originalus.

Per MEP pateikiamas ne dokumento originalas, o jo fotokopija. Dėl šios priežasties per MEP informacinę sistemą negalima įtraukti į apskaitą ne tik užsienio valstybėje įregistruoto vaiko gimimo, bet taip pat ir užsienyje sudarytų santuokų, užsienyje įregistruotų ištuokų ar mirties faktų, fiksuotų užsienio valstybėse.

Nors užsienyje gyvenančių mūsų piliečių galimybės naudotis MEP informacine sistema nėra didelės, jiems ji gali būti naudinga atliekant išankstinę dokumentų patikrą. Naudojantis MEP informacine sistema, galima pateikti dokumentų kopijas ir gauti atsakymą iš civilinės metrikacijos įstaigų, ar šių dokumentų pakankama, įtraukti vaiko gimimą į apskaitą.

Neretai civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojams tenka susidurti su situacijomis, kai pateikiami ne visi paslaugos atlikimui būtini dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, arba šie dokumentai netinkamai įforminti. Pavyzdžiui, priklausomai nuo to, kokioje užsienio valstybėje išduoti dokumentai, gali būti reikalaujama, kad jie būtų legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille (Estijoje išduotiems dokumentams šie reikalavimai netaikomi). Tokių atvejų būtų galima išvengti atlikus išankstinę dokumentų patikrą.

Šiuo konkrečiu atveju Taline gyvenančiai Lietuvos pilietei (jeigu ji artimiausiu metu neplanuoja atvykti į Lietuvą, o lietuvišką vaiko gimimo įregistravimą patvirtinantį dokumentą pageidauja gauti kuo greičiau) paprasčiausia būtų kreiptis į mūsų šalies ambasadoje Taline dirbantį konsulinį pareigūną. Šis pareigūnas, priklausomai nuo situacijos, įregistruotų vaiko gimimą arba priimtų prašymą dėl užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą (iš skaitytojos paklausimo nėra aišku, ar vaiko gimimas jau įregistruotas Estijoje). Kreipiantis į konsulinį pareigūną, su savimi būtina turėti reikalingų pateikti dokumentų originalus, kad konsulinis pareigūnas galėtų įsitikinti jų autentiškumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų gimimo liudijimai yra vieni iš labiausiai padirbinėjamų dokumentų pasaulyje (jais pasinaudojus siekiama gauti tos šalies pilietybę), todėl daugelio valstybių civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojai turi įsitikinti pateiktų dokumentų autentiškumu“, – atsakė A.Kutrevičius.

Civilinės metrikacijos skyrius: svarbu įsitikinti pateikiamų dokumentų tikrumu

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė, kad asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis asmeniškai, per atstovą arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą (toliau – MEPIS).

„Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai gyvena užsienio valstybėje, dėl civilinės būklės aktų registravimo ir kitų Taisyklėse nurodytų paslaugų teikimo, gali kreiptis į Lietuvos konsulinę įstaigą, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra jų gyvenamoji vieta.

Konsulinės įstaigos registruoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, vaikų gimimą (kai vaiko abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai), santuoką (kai tuokiasi abu Lietuvos Respublikos piliečiai) ir užsienio valstybėse mirusių Lietuvos Respublikos piliečių mirtį.

Taip konsulinės įstaigos priima ir perduoda Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui piliečių prašymus įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir kitus prašymus skyriaus kompetencijos klausimais. Taigi pareiškėjui nereikia vykti į Lietuvą arba įgalioti asmens, kuris jo vardu kreiptųsi į įstaigą.

Asmeniui kreipiantis dėl civilinės būklės aktų registravimo ir kitų Taisyklėse nurodytų paslaugų teikimo, civilinės metrikacijos įstaigai, be kita ko, turi būti pateikiami taisyklėse nurodyti dokumentai, patvirtinantys registruojamą ar į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą, išskyrus atvejus, kai pagal taisyklių nuostatas civilinės metrikacijos įstaiga gauna šiuos dokumentus iš Lietuvos Respublikoje juos sudarančių įstaigų ir teismų.

Tais atvejais, kai civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, kartu nepateikiant dokumentų originalų, jos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.

Įvardinti kreipimosi dėl civilinės metrikacijos įstaigos paslaugų būdai savaime nepaneigia poreikio civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui įsitikinti pateikiamų dokumentų tikrumu, o pareiškėjų per MEPIS civilinės metrikacijos įstaigai pateiktos į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą patvirtinančių dokumentų kopijos nėra pripažįstamos originaliais dokumentais.

Taigi, kai asmuo kreipiasi per MEPIS dėl, pavyzdžiui, civilinės būklės akto įtraukimo į apskaitą, turi būti pateikti į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą patvirtinančių dokumentų originalai arba dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro, konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno patvirtintos kopijos. Užpildžius prašymą per MEPIS ir negalint atvykti į įstaigą, minėtus dokumentus pareiškėjas gali atsiųsti, pavyzdžiui, registruotu paštu“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.