Vandenyno skalaujama sala yra pasiekiama tik oro keliu, todėl atšauktas skrydis daug kam sukėlė nerimo.
Vilniaus oro uosto tinklalapyje buvo paskelbta, kad kovo 17–ąją bendrovės „Travel Service Polska“ skrydis TVP7319 iš Madeiros į Vilnių yra atšaukiamas.
Vilniuje nusileido 200 lietuvių iš Madeiros parskraidinęs lėktuvas
Rytas Funšalio oro uoste prasidėjo pusę penkių, ir netikėtai švieslentėje prie skydžio į Vilnių užsidegė Prahos pavadinimas.
Supratome, kad lauks daug netikėtumų. „Itaka Lietuva“, kuri yra pasirašiusi sutartį su čekų skrydžių kompanija „Travel Service“, suorganizavo užsakomąjį (čarterinį) skrydį iš Madeiros per Prahą.
Net du čekų ekipažai lydėjo turistus, nes iš pradžių lėktuvas buvo nukreiptas į Prahą.
Pasiekus šį miestą nė vienas ir skrendančių toliau negalėjome išlipti iš lėktuvo. Po kurio laiko atvyko respiratoriais ir baltomis guminėmis pirštinėmis apsiginklavusi antroji čekų pilotų ir stiuardesių komanda.
Nerimas atslūgo tik tada, kai vėl buvo įjungti varikliai ir lėktuvas nuriedėjo į pakilimo taką, tęsdamas kelionę į Lietuvą.
Tačiau kur kas daugiau abejonių kilo keliautojų artimiesiems, kurie vakar nuo pietų Vilniaus oro uoste laukė besileidžiančio lėktuvo iš Madeiros.
Madeiroje iki vakar dienos nebuvo nė vieno užfiksuoto koronaviruso atvejo.
Atlanto vandenyno saloje netgi neįmanoma įsigyti vienkartinių kaukių ar dezinfekcinio skysčio, nes to anksčiau neprireikė.
Funšalyje užėjus į vaistinę prašoma laikytis saugaus atstumo, o nuo kovo 15 dienos atvykusiems turistams siūlomas karantinas viešbutyje, tačiau jie gali eiti kaitintis į paplūdimį.
Šią salą per metus aplanko daugiau kaip milijonas turistų, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, niekas neprašo jų pasimatuoti temperatūros.
Daug sumaišties sukėlęs koronavirusas nėra vienintelis kaltininkas, kodėl Lietuvos turistams nėra paprasta sugrįžti į tėvynę.
Uždaromos sienos, atšaukiami skrydžiai, šlubuoja susisiekimas netgi tarp kaimyninių valstybių sostinių.
Kartais svetur atsidūrusiems turistams pritrūksta elementarios informacijos ir dėmesingumo, nes kelionių organizatoriai stengiasi nutylėti, su kokiais sunkumais teks susidurti, todėl gandai sklinda kosminiu greičiu.
Keliautojų ar turistų, kurie pastarosiomis dienos grįžta iš atostogų į Lietuvą, patikra taip pat šlubuoja.
Daug popierizmo ir biurokratijos, yra gaištamas laikas, kol lėktuve sėdintiems žmonėms išdalinami lapai, mat jie turi pasirašyti dėl sutikimo būti izoliuotiems namuose ar kitoje gyvenamoje vietoje.
Kad niekas neburbėtų, yra duodami mineralinio vandens buteliukai, bet kol pasirašo keli šimtai žmonių, praeina beveik valanda.
Tada pakviečiami iki 15 ar 17 eilės sėdintys lėktuve keleiviai nusileisti trapu ir įlipti į autobusą.
Šis autobusas turi visus nuvežti iki oro uosto, o tada žmonės kviečiami dar kartą užpildyti anketą ir pateikti savo duomenis.
Pagaliau ateina eilė kiekvienam sugrįžusiam turistui pasitikrinti kūno temperatūrą.
Kas keturias valandas besikeičianti tikrintojų pamaina neslėpdama braukia prakaitą ir valosi aprasojusius akinius, nes pasimatuoti temperatūrą vienu metu gali vos keli žmonės.
O ką daryti kitiems? Stovėti ir laukti, stebėti, kaip pareigūnai per raciją klausia vienas kito: „Ką daryti su karščiuojančiais žmonėmis?“, klausytis, kaip atvyksta greitosios pagalbos automobiliai ir nežinia, ką ir kur išveža.
Įspūdžių yra tiek daug, tarsi būtų filmuojama įtempto siužeto kino juosta, o pats esi tik statistas.
Kaip gerame detektyve, kur priešas plika akimi nematomas, o jį vaikosi armija ginkluotų karių.
Susiję straipsniai
Patikra Vilniaus oro uoste užtruko daugiau kaip dvi valandas. Galbūt kitiems grįžtantiems tėvynainiams labiau pasiseks?