Lauke šalia namo įsitaisęs geležinėje lovoje gulėjo iš didesnių ir mažesnių rąstų pagamintas medinukas.
Šeimininkai iškart sumojo, kad tai židinio meistro darbas – vilniečiai buvo jam palikę sodybos raktus. Paaiškėjo, kad tai ne tik puikus specialistas, bet ir išradingas pokštininkas.
Iš arčiau apžiūrėję visas detales šeimininkai kvatojo iki ašarų: plaukuotos kojos buvo sukurtos iš apsamanojusių rąstų, o ševeliūra – iš samanų, žolių ir lapų. Galva padėta ant pagalvės, kurią atstojo akmuo.
„Paskambinau meistrui ir pasakiau, kad prajuokino iki nukritimo.
Sako, pusę dienos lijo, todėl negalėjo mūryti. Išvažiuoti nenorėjo, nes tikėjosi, kad nustos. Tai ir sugalvojo...“, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Išradingą meistrą jiems dar ilgai primins ne tik jo sumūrytas židinys, bet ir šis pokštas.
