Kaip „Facebook“ grupėje „Orai ir klimata Lietuvoje“ rašė meteorologas Gytis Valaika, dalyje vietovių (kur lietus buvo intensyvesnis) per naktį buvo išpilta maždaug 1–1,5 sav. kritulių kiekis.
Pavyzdžiui, „Tauragėje per truputį daugiau nei valandą iškrito 31,5 mm lietaus, o toks kiekis atitinka trečdalį liepos mėnesio normos. Arba vaizdžiai sakant, pusantros savaitės kritulių kiekis per 1 valandą“.
Liūties užtvindytų miestų gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi vaizdais ir įspūdžiais. Po liūties buvo apsemtas ir Vilnius.
„Jei ne šviesoforai, sakyčiau, kad Neris teka“, – negalėjo patikėti taip patvinusiomis Vilniaus gatvėmis Vidas.
„Kas čia darosi? Kur tik palyja smarkiau, miestuose visur tokie potvyniai, nejaugi nėra lietaus kanalizacijų?“, – stebėjosi Danutė.
„Visą gyvenimą gyvenu ir visada tas pats – Minties, Apkasų ir Žalgirio gatvės skęsta pastoviai po didesnio ar net trumpo lietaus. O po kanalizacijų keitimų situacija tik pablogėjo“, – „Orų entuziastai“ grupėje rašė Justina.
Jai pritarė ir komentatorius Gytis: „Kai tik uždėjo naują asfaltą, pats savo akimis mačiau – prie pat Kalvarijų/Žalgirio sankryžos visi dangčiai buvo uždengti“.
Kai kurie vilniečiai į susidariusią nemalonią situaciją bandė pažvelgti su humoru ir lengva ironija.
„Varykit „kasko“ draustis mašinas ir palikit pelkėj, gal atsibus savivaldybė, kai „kasko“ nebezinos, kaip sumokėti žmonems“, – rašė Algirdas.
„Jeigu per 700 metų atsiras Vilniuje meras, kuris sugebės sutvarkyti miesto vandens nuleidimo sistemą, jam reikės paminklą pastatyti“, – ironizavo Mila.
„Lietaus surinkimo šulinėliai užnešti žolėm ir lapais. Kanalizacija gal ir galėtų susitvarkyti, bet iki jos vanduo neateina“, – buvo įsitikinęs Irmantas.
Spėlionių, kodėl miesto gatvės prapliupus lietui patvinsta kaip Venecijos kanalai, būta daug.
Išryškėjo iki šiol neproblematiškomis laikytos vietos
„Grindos“ Tvarumo ir priežiūros grupės vadovė Ieva Stanienė pateikė paaiškinimą, kodėl po liūties sostinėje dažnai patvinsta.
„Pastaraisiais metais Vilniuje įgyvendinta nemažai reikšmingų infrastruktūrinių projektų (kaip pvz.: T. Narbuto, Geležinio Vilko, Verkių, Kareivių, Vilkpėdės esančių paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai), skirtų spręsti paviršinių nuotekų tvarkymo problemas kritinėse vietose. Įgyvendinti projektai jau dabar duoda apčiuopiamų rezultatų – net ir intensyviausių liūčių metu šios vietos nebėra tvindomos.
Tačiau svarbu suprasti, kad klimato pokyčių kontekste vis dažnesnės bei intensyvesnės liūtys tampa nauju iššūkiu. Dėl šios priežasties išryškėja iki šiol neproblematiškomis laikytos vietos.
O taip pat svarbu paminėti, kad lietaus šulinėliai gali sugerti tam tikrą kiekį vandens per tam tikrą laiką. Dėl didelio kritulių kiekio ir dėl gatvės reljefo, į tam tikras vietas gali sparčiau subėgti vanduo.
Todėl gatvėje lietaus šulinėliai gali nespėti sugerti tokio didelio kiekio vandens“, – komentavo „Grindos“ Tvarumo ir priežiūros grupės vadovė Ieva Stanienė .